Nupjauti augalų stiebus ir lapus rudenį ar juos palikti – klausimas ne iš paprastųjų. O jei nelengvas klausimas, tai ir paprasto atsakymo nėra… Yra argumentų už tai, kad augalai būtų palikti žiemoti kuo natūraliau – su visais stagarais. Yra ir tokių, kurie siūlo viską, kas nudžiūvo, pašalinti. Taigi galime rinktis, kaip gėlynai atrodys šaltuoju metų laiku.
Už natūralumą
Gamtoje augalai rudenį lieka su stiebais, su lapais, kurie palaipsniui ruduoja, nukrenta, pridengia šaknis. Vėjas čia pripusto sniego, prineša kitų augalų lapų. Taip gėlėms žiemoti sveikiau – kaip po natūraliais patalais.
Mokykloje buvome mokomi, kad gamtos ciklas yra uždaras ratas: lapai krenta, suyra, juose esančios maisto medžiagos grįžta į žemę ir vėl maitina kitus augalus… Tai vertingos organinės trąšos. O kai visus lapus ir stiebus iš gėlyno tik išnešate, tenka augalus gausiau tręšti ir naudoti vis daugiau chemijos. Tai nenatūralu ir neekologiška.
Už estetiką
Nudžiūvusiose antžeminėse augalų dalyse kaupiasi ligų sukėlėjai, kenkėjai. Pavyzdžiui, japonai visą gėlyną nuvalo ir viską sudegina. Reikėtų nepamiršti ir to, kad saulėtą vėlyvo rudens dieną nesutvarkytas gėlynas atrodo kaip šiukšlynas. O juk ne tam jį puoselėjate, kad kelis mėnesius žiūrėtumėte į vėjo šiurenamus stagarus.
Svarbu atminti
Net jei visus daugiamečius augalus rudenį nupjaunate, kad stagarai akių nebadytų, nereikėtų liesti tų, kurie turi žiemojančią žalių lapų skrotelę. Ją palikite, o nukarpykite tik žiedų stiebus ir visus pageltusius bei nudžiūvusius lapus.
Po tais medeliais ar krūmeliais, kurie kilę iš šiltų kraštų ir mūsų žiemas sunkiai pakelia, būtinai reikėtų palikti žolių, nukritusių lapų. Kai rudenį nespėjus pasnigti žemę sukaustys gruodas, tai gali išgelbėti lepius augalus.
