Sniegui nutirpus ir pagaliau atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tam, kad nuosavo kiemo vaizdas keltų tik pozityvius jausmus, svarbu apsitvarkyti ir paruošti namo aplinką šiltajam sezonui. Kiemo veja po žiemos gali atrodyti šiek tiek „pavargusi“, todėl atėjo metas pasirūpinti jos gerove.
Žiemos sukeltos problemos ir jų prevencija
Tik pradėjus tirpti sniegui, pasimato visi žiemos vejai padaryti nuostoliai. Jeigu ant vejos išryškėja balsvi, tarsi apnašomis apsinešę plotai, greičiausiai tai – snieginis pelėsis. Snieginis pelėsis yra grybinė liga, kuri atsiranda tokiose vejos vietose, kur žiemą telkšo tirpstančio sniego balutės. Paprastai tai yra vietos, kuriomis žiemą, esant puriam sniegui, yra vaikštoma. Vaikštant puriu sniegu, sniegas yra suspaudžiamas, tose vietose susidaro ledo pluta, dėl kurios žolė iššąla arba iššunta.
Tad paprasčiausias būdas išvengti snieginio pelėsio – žiemą nevaikščioti puriu sniegu per veją, ypač toje pačioje vietoje. Jeigu pavasarį ant vejos pastebėjote snieginio pelėsio pėdsakų, palaukite, kol dirvos paviršius pradžius (svarbu nevaikščioti šlapiu jos paviršiumi). Tada su vėduokliniu grėbliu veją reikia švelniai pagrėbti, taip praventiliuojant dirvos paviršių.
Vejos aeravimas
Nors aeravimas, pirmą kartą girdinčiam šį pavadinimą, gali skambėti kaip įmantrus procesas, iš tiesų, tai yra paprasčiausias vejos vedinimas. Jis yra svarbus, nes ant ilgai, vienoje vietoje augančios vejos, susidaro veltinio sluoksnis iš senų nudžiūvusių augalų, dėl tokio sluoksnio orui sunku prasiskverbti iki žolės šaknų, o deguonis joms irgi yra reikalingas. Aeruojant vejoje yra padaromos pjautinės arba durtinės duobutės, kurios pagerina dirvožemio struktūrą ir įleidžia oro į žolių šaknų zoną.
Aeruoti galima ir paprastomis šakėmis, bet jei vejos plotas yra didesnis, efektyviau darbą atlieka specialus aeratorius. Pagal duobučių ar įpjovų gylį vejoje aeravimas gali būti seklus (6-12 cm) arba gilus (20-30 cm). Baigus aeravimą, rekomenduojama veją patręšti specialiomis pavasarinėmis trąšomis. Tai geriausia daryti kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio mėnesį.
Veltinio bei samanų šalinimas
Veltinis – senų nudžiūvusių augalų sankaupa, kuri ne tik vizualiai atrodo labai neestetiškai, bet ir trukdo žolės šaknims gauti pakankamai deguonies. Geriausia veltinį šukuoti yra ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant žolių vegetacijai arba jai tik prasidėjus. Jeigu veja yra nedidelė, veltiniui pašalinti gali užtekti paprasto metalinio vėduoklinio grėblio, kuriuo veltinis yra tiesiog iššukuojamas. Dideliuose plotuose geriau pasitelkti specialias benzinines aeravimo mašinėles.
Kita vejos problema – samanos. Jeigu vejoje atsirado samanų, tai reiškia, kad veja yra ar per drėgna, ar per rūgšti. Samanas naikinti yra rekomenduojama šiuo būdu: pirmiausia visą vejos paviršių reikia subadyti šakėmis (5-7 cm gyliu), po to pabarstyti pelenais arba kreida ir patręšti kompleksinėmis trąšomis su siera ir geležies sulfatu.
