Lauko židinio vieta buvo numatyta dar namo projektavimo stadijoje. Jam buvo suprojektuotas ir padarytas pamatas, taip pat išmūrytas dvigubas kaminas. Vienas kaminas skirtas vidaus židiniui, o kitas d200mm skirtas lauko židiniui.
Židinį nusprendėme pasukti 90 laipsniu kampu į terasos pusę. Tai buvo nestandartinis sprendimas, bet galiu iškart pasakyti, kad šiuo sprendimu labai džiaugiamės, kodėl – aprašysiu vėliau. Kadangi židinys pasisuko, tai teko praplatinti židiniui pamatuką.
Priminsiu, tos kamino ausys, tai kamino aptarnavimo durelės, kurias reikėjo kažkaip paslėpti, bet tuo pačiu ir palikti priėjimą prie jų. Apačioje matosi kamino kondensato vamzdeliai, beje iš jo tikrai bėga (nedaug) kažkoks tamsus skystis.
Ten, kur plytos kabo tam, kad nenaudotumėme sąramos buvo naudojama speciali detalė, vadinama “Bautopu”. Svarbu tai, sumontavus sąramą, negalima medinių atramų nuimti dar kelias savaites, kol mūro mišinys neįgavo savo stiprumo.
Čia jau paruošta vieta pakuros pamatui lieti. Metalinius kampuočius sudėjome vietoj armatūros:
Matosi jau paruošta pakuros vieta. Iešmų laikiklį su rankenėlėmis nusipirkau vieno populiarioje parduotuvėje:
Pakuros vidus buvo klojamas iš šamotinių geltonų plytų. Tarpusavyje jos buvo klijuojamos molio ir smėlio mišiniu. Nuotraukoje matote granitinę plokštę, kurią įmūrijome ir iš jos padarėme lentyną. Įdomiausiai yra tai, kad šios plokštės viena pusė yra poliruota ir glotni, o kita grubi. Sušlapinus plokštę, vizualiai abi pusės atrodo panašiai. Kadangi tą dieną lijo lietus, tai mano meistras Rytis sugebėjo sumontuoti plokštę atvirkščiai t.y. blogąja puse į viršų. Atvykęs iš darbo ir pamatęs išdžiuvusią pilką plokštę aš gerokai nustebau. Dar nespėjus klijams sustingti plokštė buvo demontuota. Tiesa, taip gavosi, kad plokštė buvo per ilga ir vienas jos galas buvo pjaunamas ir apvertus pjautas galas atsidūrė gerojoje pusėje, ir negražiai atrodė. Teko kreiptis į Anatolijų, kuris man montavo vidaus židinio travertino akmenį, kad jis nušlifuotų ir nupoliruotų plokštės kraštus.
Čia matosi užbaigtas pakuros vidus ir atramėlės iešmo laikikliui:
Židinio apdaila dar neužbaigta, bet židiniu jau galima naudotis:
Tiesa, meistras minėjo, kad šamotinės plytos gali turėti nuodingų medžiagų, todėl geriausiai būtų, kad pirmus kelis kartus ugniakure nebūtų gaminamas maistas, taigi taip mes ir padarėme, pirmą maistą išbandėme kepti tik po kokio penkto kūrenimo.
Bemūrijant toliau židinio apdailą paaiškėjo labai nemalonus dalykas, kurio labai bijojau t.y. mums pritrūko klinkerio plytų dviems židinio eilėms. Kadangi šios plytos buvo vežamos tik pagal užsakymą, Lietuvoje jų niekur neradau, todėl teko kreiptis į tiekėjus, kad atvežtų 80 vnt. plytų. Dėl tokio mažo kiekio, niekas nenorėjo su manimi prasidėti. Teko sumokėti apie 50 eurų už plytų išpaletavimą, bet po gero 1,5 mėn. man vis dėlto pavyko jas gauti. Atvykęs Rytis per dieną užbaigė savo darbą:
Montavimo darbai atsėjo apie 600 eurų. Bendrai visas židinys su kaminu atsėjo apie 1737 eurų.
Istorijos pradžioje minėjau, kad džiaugėmės, kad apsukome židinį į terasos pusę, dėl to, kad pasirodo vyraujantys vėjai yra pietvakarių, o taip stovintis židinys yra praktiškai visada užuovėjoje ir dūmai nevirsta lauk iš pakuros. Taip pat, kūrenant ugnį labai maloniai sklinda šiluma į terasos pusę, kur šaltais rudens vakarais bus galima terasoje pasišildyti.
Apie kamino įrengimą skaitykite jau rytoj!
Šaltinis: Raituzonamas.blogspot.com
