Plastikas statybose gali būti panaudotas ir netradiciškai – štai viena Pakistano gyventoja iš nereikalingų plastiko gabalų ėmė statyti pastoges namų netekusiems žmonėms. Projektas įsibėgėjo 2005-aisiais, įvykus didžiuliam žemės drebėjimui, ir tęsiasi iki šiol.
Pasaulis skęsta plastike
Ar žinote, kad plastiko pasaulyje pagaminama vis daugiau, o jo utilizuoti ar perdirbti jau nebespėjame? JAV įsikūrusio „Worldwatch Institute“ praėjusių metų duomenimis, 2013 m. buvo pagaminta apie 3 mln. tonų plastiko – tai 4 proc. daugiau nei 2012 m. Vidutinis Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojas kasmet suvartoja apie 100 kilogramų plastiko – daugiausia prekių pakuočių pavidalu. Azijoje šis skaičius siekia apie 20 kg, tačiau ekonomikai vystantis, tikėtina, taip pat gerokai išaugs.
Kasmet į žemę užkasama arba vandenynuose palaidojama milijonai tonų plastiko. Dėl šių milžiniškų atliekų krūvų eikvojami žemės resursai ir nukenčia vietinės bendruomenės. Tačiau plastiką galima perdirbti arba sunaudoti energijai gaminti. Įdomu tai, kad jį galima panaudoti ir statybose.
Viena Pakistano gyventoja Nargis Latif dar prieš gerą dvidešimtmetį pradėjo kampaniją, kuria siekė sumažinti Karačio mieste sudeginamų šiukšlių kiekį ir panaudoti jas humanitariniais tikslais. Moteris subūrė grupę vaikų, kurie padėdavo jai surinkti plastiką, vaisių ir daržovių žieves ir kitas nereikalingas medžiagas.
Taip atsirado „Gul Bahao“ – projektas, kuriuo siekiama sumažinti šiukšlių, užkemšančių kanalizacijos sistemas, deginamų ir teršiančių orą, kiekį. Latif ir jos komanda išrado būdą, kaip šiukšles paversti būstu, baseinu, vandens talpykla, gyvulių pašaru ar kompostu. Iš plastiko jiems net pavyko pagaminti sulankstomą tualetą, tinkantį vežiotis tolimose kelionėse ar praverčiantį patogumų neturintiems kaimo gyventojams.
„Chandi Ghar“ – nuo vandens talpyklų iki tikrų namų
Visiems projekto gaminiams pagaminti naudojami gamyklų išmesto plastiko blokai ir „Thermopol“ plokštės. Iš plastiko, kuris daugeliu atveju tėra išmestas brokuotas vyniojamasis popierius, gaminamos „plytos“ – jas sujungus pastatomas namukas. Kolonos dar papildomai sutvirtinamos mediniais stulpais.
Šie sidabro spalvos statiniai, žinomi kaip „Chandi Ghar“, ypač aktualūs stichijų nuniokotose, nuo skurdo ir ekologinių problemų kenčiančiose vietovėse. Iš plastiko blokų gali būti statomos ne tik laikinos prieglaudos, bet ir tikri namai, taip pat mobilios ligoninės, mokyklos, konferencijų salės, stovyklų nameliai, sandėliai ir t. t. Iš jų pagaminti baseinai ir net užtvankos ypač praverčia ten, kur trūksta vandens.
Organizacija teigia, kad plastiko statiniai yra tvirti ir atsparūs neigiamam aplinkos poveikiui – karščiui, audroms, lietui, vabzdžiams. Nuo stiprių vėjų apsaugo sienose paliktos didžiulės angos. Be to, jie yra labai pigūs, švarūs, lengvai ir greitai pastatomi.
Pasak Latif, Vargingos klajoklių šeimos „(…) galėtų gyventi ne purvinose lūšnose, o šiose pastogėse. Pasibaigus vandeniui jos galėtų pasiimti gyvulius ir persikelti į kitą vietą, kurioje būtų vandens ir galimybių ūkininkauti. (…) be kita ko, taip sumažėtų užkrėtimų ir ligų, plintančių dėl purvo ir nešvarumų.“
„Gul Bahao“ vadovės teigimu, paverčiant plastiko atliekas baldais, būstais ir vandens talpyklomis būtų galima spręsti klimato atšilimo, tirpstančių ledynų ir taršos problemas. Kitas klausimas – ar pasaulis tam ryžtųsi.
Iš šiukšlių pastatytus namus galite pamatyti čia.
