Visi augalai, išskyrus paparčius ir spygliuočius, žydi. Vieni žydi kartą gyvenime – tai bananai (Musa), agavos (Agave). Kiti kasmet. Kai kurių augalų žiedai arba žiedynai yra didžiuliai ir gerai matomi. Pavyzdžiui, Rafflesia arnoldii žiedo skersmuo yra 91 cm, o Puya raimondii žiedų kekės ilgis apie 10 m. O norint pamatyti kitų augalų žiedus, reikia žinoti, kur jų ieškoti.
Vienas iš tokių augalų yra aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior). Jos 1 – 1,5 cm skersmens žiedai skleidžiasi žemės paviršiuje ir pasimato tik praskleidus lapus. O taip yra dėlto, kad žiedus apdulkina sraigės.
Aukštosios aspidistros yra visžalės žolės, paplitusios Japonijos miškuose. Žemės paviršiuje šliaužia ploni, raityti stiebai. Iš jų išauga tamsiai žali, odiški, plačiai lancetiški, kotuoti lapai. Lapalakščiai yra apie 50 cm ilgio ir 10 cm pločio. Lapkočiai labai tvirti – jie lapą laiko iškėlę tiesiai į viršų. Žiedai susiformuoja ant stiebo. Dėl trumpo kotelio jie vos pakyla nuo žemės paviršiaus. Žydi vasario – balandžio mėnesiais.
Šie augalai yra vadinami geležiniais. Tai yra siejama su tvirtais, vertikaliai augančiais lapais ir atsparumu aplinkos sąlygoms. Jie gali vešėti esant mažam apšvietimui, trūkstant maisto medžiagų ir vandens substrate. Gamtoje peržiemoja prie -17,7°C šaltuko (7 – 10 sumedėjusių augalų ištvermingumo zona).
Lietuvoje aukštosios aspidistros yra auginamos kaip kambarinės gėlės. Jos nėra labai išraiškingos, bet tai vieni iš nereikliausių augalų. Gerai tveria sausą patalpų orą. Gali stovėti tamsiose ir pusiau tamsiose vietose. Žiemoja ir šaltose, ir šiltose patalpose (2 – 18°C). Substratui nereiklios – auga tiek derlingame, tiek skurdžiame substrate. Svarbu neperlaistyti – labai nemėgsta drėgmės pertekliaus. Žinoma, aspidistras galima statyti ir šviesiose vietose. Bet kuo daugiau šviesos, tuo blyškesni yra lapai. Saulėkaitoje jie gali net pageltonuoti.
Kaip matome, aspidistros yra tokie augalai, kuriuos gali auginti bet kas. Jos ištvers mažai patirties turinčių žmonių eksperimentus, o profesionalams suteiks malonumo gėrėtis solidžiai augančiais lapais.
Tikrai lapai auga labai lėtai. Gal dėl to jos brangiai kainuoja gėlių parduotuvėse. Priklausomai nuo lapų skaičiaus, kaina gali būti 20 – 70 litų.
Tikrai lapai auga labai lėtai. Gal dėl to jos brangiai kainuoja gėlių parduotuvėse. Priklausomai nuo lapų skaičiaus, kaina gali būti 20 – 70 litų.
Statyti aukštąsias aspidistras galima įvairios paskirties patalpose. Kadangi jų lapai yra lygūs, tai dažniausiai naudojamos kompozicijose su margalapiais ir karpytalapiais augalais kaip fonas jiems. Bet galima statyti ir kaip pavienius augalus, susodintus į didelius indus. Puošnioje svetainėje jų kuklūs lapai išryškins kitus dekoravimo elementus. Ir žinoma, tai yra nepakeičiamas koridorių ir laiptinių augalas. Ypač daugiabučių, kur susidaro skersvėjai ir kartais gyvena žmonės, mėgstantys priglausti gražius svetimus daiktus.
Aspidistras padauginti yra labai paprasta. Reikia nupjauto stiebo dalį, kurioje būtų bent vienas lapas ir kelios šaknytės. Pasodinus į atskirą indą turėsime naują augalą.
Yra išvestos margalapių aspidistrų veislės:
baltai, geltonai dryžuotais lapais – ‘Variegata‘, ‘Akebono‘, ‘Sekko Kan‘.
geltonai dėmėtais lapais – ‘Milky Way‘.
Joms visoms reikia daugiau šviesos. Nuo jos kiekio priklauso lapų margumas – kuo daugiau šviesos, tuo geltonos dėmės ir juostos didesnės ir ryškesnės.
Taip pat aukštąsias aspidistras vasarą galima auginti ir lauke. Ypač tinka japoniško stiliaus sodui, nes iš ten kilę šie augalai. Tinka sodinti į lysvę arba į vazonus. Bet nepamirškime parinkti tamsesnę vietą – po medžiais ar namo šešėlyje. Lauke galima laikyti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ar net žiemos.
Ir nepamirškime pasigėrėti aukštųjų aspidistrų žiedais. Pas mus kambariuose jos žydi gruodžio – kovo mėnesiais.
Kitose šalyse, kur žiemą oras yra šiltesnis, aspidistros plačiai yra naudojamos aplinkos želdinimui. O Japonijoje aukštųjų aspidistrų šaknų, lapų, stiebų nuoviras yra naudojamas kaip karštį mažinanti, kraujavimą stabdanti, tonizuojanti medžiaga.
