Įsivaizduokite, kad einate siaura senamiesčio gatvele, ir jums pamažu atsiveria vis nauji pastatai, arkos, skverai, kol galiausiai išeinate į nedidelę aikštę, kurioje sustojate ir atidžiau, kiek iš tolesnės perspektyvos žvelgiate į vietą, kurioje atsidūrėte. Arba prisiminkite kelią per mišką, kai tarp medžių šakų šmėžuoja dalelė erdvės, kuri pilnai pasimato jau paėjus kiek toliau, o atsivėrus miško proskynai, atrodytų, jus supanti aplinka kvieste kviečia stabtelti, apsidairyti, atsikvėpti.
Mano jau minėtas aplinkos psichologijos ekspertas Colin Ellard rašo, kad mus traukia vietos, kuriose yra paslapties pojūtis: kai žinome, jog už kampo mūsų laukia naujas atradimas, netikėtumas, norisi eiti tolyn, tyrinėti aplinką. O pailsėti ir pabendrauti tarpusavyje paprastai sustojame mus supančios erdvės centre (centruose). Tokias vietas galima susikurti ir namuose.
Vienas iš būdų sukurti paslapties pojūtį kambaryje – palikti atvirą nišą, pro kurią matytųsi kito kambario dalis. Turbūt lengviausiai ir funkcionaliausiai tokia niša suformuojama prieangyje, tuomet tik įėjus į namus žvilgsnis nukrypsta į už kampo slypinčią namų erdvę, norisi ją pamatyti. Kai atsiveria tik nedidelė kito kambario dalis, išsaugomas privatumas – galima pasirinkti, ką sudėliosime matomoje erdvėje. O jei nesinori palikti atvirų nišų perėjimui iš vieno kambario į kitą, galima panaudoti stumdomas duris/ sienas – jas galima palikti atviras tik tada kai to norisi. Panašų įspūdį kuria ir dalinės ar permatomos pertvaros, kurios suteikia privatumo, bet ir palieka galimybę žvilgtelti, kas yra už jų.
Virtuvę nuo svetainės taip pat gali skirti dalinė pertvara – taip galima norimą erdvės dalį paslėpti (galbūt kriauklę, kurioje kartais susikaupia nešvarių indų), o prie namų visumos tinkančias ir dėmesį traukiančias vietas palikti atviras. Paslapties pojūčiui sukurti gali užtekti ir didesnės gėlės ar kelių, pro kurių žalumas matytųsi dalelė už jų paslėptos erdvės.
Namų centrais vadinamos tokios vietos, kuriose galima ramiai įsitaisyti, atsipalaiduoti ir nesirūpinti, kad reikės pasitraukti, jei kas eis pro šalį – visi tas vietas tiesiog apeis. Tai gali būti sofa prie nedidelio kavos staliuko, valgomojo stalas ar kokia kita vieta, kurioje paprastai susėdame pailsėti, išgerti arbatos, pabendrauti.
Jei pasigendate centrų savo namuose, juos galima susikurti kiek kitaip perstumdžius baldus, o galbūt įtaisius kilimą, kad praėjimo/ apėjimo zona pasitrauktų kiek tolėliau. O gal tam, kad būtų smagiau centrinėje vietoje įsikurti, trūksta jaukesnio arba ryškesnio apšvietimo – šį trūkumą taip pat galima ištaisyti.
Šaltinis: www.namuterapija.lt
