Atviras prieškambaris – tai šviesa, erdvė ir puiki galimybė tinkamu rakursu apžvelgti visą būstą, tačiau jis atsiduria tarsi tarp dviejų ugnių: viena vertus, turi sukurti pirmąjį jaukių namų įspūdį, kita vertus, netapti kitų erdvių disonansu. Pasižiūrėkime, kokių sprendimų siūlo profesionalai.
Nors prieškambaris atviras (pagrindinė nuotrauka), jo zona labai tiksliai apibrėžta. Akivaizdžiausiai tai atspindi žemesnis grindų ir lubų lygis toje vietoje, kur nusiaunama ir nusivelkama atėjus iš lauko. Pakopos – tarsi riba, žyminti gyvenamosios zonos pradžią. Labai funkcionalus sprendimas – ant kiekvienos laiptų pakopos suprojektuotos spintelės. (Autorė – architektė Marija Digrytė.)
Atviro prieškambario erdvė itin siaura, tačiau ši zona panaudota tikslingai. Čia pavyko sutalpinti dvi spintas, skirtingai dekoravus jų duris. Vienos sieninės spintos didžioji plokštuma nudažyta balta spalva, rankenėlių angos išpjautos skirtingose vietose. Drabužinė dekoruota originaliai: stumdomųjų durų plokštumos išklijuotos laikraščių maketais. Prieškambario zoną nuo bendrojo kambario vizualiai atskiria ir kitokia grindų danga. (Autorė – architektė Justė Žibūdienė.)
Puikus būdas, kaip atskirti prieškambarį, – dekoratyvi pertvara. Viena vertus, tai vis dėlto siena, kita vertus – ji unikali, o puošybos galimybės didesnės.
Prieškambarį nuo virtuvės skiria lubas siekianti pertvara, kurios gale įmontuotas santūrus, beveik nepastebimas židinys. Pertvaroje įkomponuotas matinis stiklas, todėl į prieškambarį patenka dienos šviesa – taip išsaugomas erdvės lengvumas ir skaidrumas. Pertvaroje iš prieškambario pusės sumontuota keletas spintelių daiktams susidėti, o iš virtuvės pusės – viryklė.
Standartiniame trijų kambarių bute prieškambario zona nuo svetainės atskirta aukšta sienele. Kad nedidelis prieškambaris neatrodytų tamsus ir nejaukus, sienelėje sumontuotas langas su ornamentais, dekoruotas tamsintu stiklu. Iš prieškambario pusės jis įrėmintas elegantiškais rėmais ir atrodo tarsi paveikslas. Ši sienelė padėjo suformuoti patogią vietą pianinui svetainėje pastatyti. Klasikinio stiliaus šviestuvas prieškambaryje skleidžia žaižaruojančią šviesą, o įspūdingo dizaino spinta su veidrodžiu ir suapvalintais kampais suteikia visaverčio kambario statusą. (Interjerą kūrė architektė Mingailė Marcinauskienė ir dizaineris Artūras Čižiūnas.)
Perėjimo iš lauko į namų zoną ribas apibrėžia fanerinis kubas. Ši įspūdinga konstrukcija padėjo išspręsti ir bendrosios lofto erdvės padalijimo problemą. Kubas sukonstruotas iš metalinių sijų ir palyginti nebrangios medžiagos – klijuotos faneros lakštų, sudėliotų su nedideliais tarpeliais. Dėl tarpų tarp lentų neužgožiama erdvė ir prieškambario zona neįrėminama aklinai. Ant užlenktos konstrukcijos dalies patogu prisėsti, o ir daiktams pasidėti atsirado daug vietos. (Autorius – architektas Adomas Kondrotas.)
Išgriovus pertvaras ir atvėrus prieškambario zoną sukurtas didesnės ir šviesesnės erdvės įspūdis. Kadangi teko palikti nedidelę buvusios sienos dalį – koloną, šis architektūrinis elementas tapo įdomiu interjero akcentu. Ji nukreipia dėmesį nuo prieškambario interjero „rutiniškumo“, nes prikausto įėjusiųjų į namus žvilgsnį. Kolona išklijuota ornamentuotais pilko atspalvio tapetais, iš svetainės pusės joje sumontuotas biožidinys. Patogu tai, kad tarp kolonos ir prieškambario paliktas perėjimas į virtuvę. (Autorė – dizainerė Daiva Česnauskaitė.)
Taisyklingos kvadrato formos nedidelis prieškambaris, iš kurio galima patekti į bendrąjį kambarį, yra šviesaus, beveik balto kolorito, jame kontrastingai išryškėja spalvingi akcentai. Kad būtų funkcionalus, suprojektuota patogi sieninė spinta – baltai dažytos įsprūdinės jos durys vizualiai sukuria didesnės erdvės įspūdį, o ryškiai raudonas suoliukas, kilimas-dėlionė ir spalvingas paveikslas suteikia žaismingumo. Į lubas įmontuoti į akis nekrintantys halogeniniai šviestuvėliai: tokiai nišoje pasislėpusiai patalpai tinkamas apšvietimas labai svarbu, nes atviroje erdvėje neturi likti tamsių kampų. (Autorė – architektė Indrė Sunklodienė.)
Nedidelį prieškambarį iš vienos pusės įrėmina sumontuota talpi sieninė spinta su riešutmedžio dekoru puoštomis durimis, derančiomis prie bendrojo kambario grindų. Tačiau prieškambario zonos grindys išklotos šviesiomis plytelėmis – tai taip pat apibrėžia jo ribas ir atskiria nuo svetainės. (Autorius – architektas Artūras Imbrasas.)
Prieškambaris suprojektuotas žemiau nei bendrasis kambarys, į kurį veda kelios laiptų pakopos. (Beje, tai padiktavo aplinkybės – dėl nuožulnaus sklypo reljefo teko formuoti skirtingus namo lygius.) Tokia pakyla vizualiai atskiria prieškambario zoną. Tą pačią funkciją atlieka ir žemesnės prieškambario lubos. Netradicinio dizaino laiptų zigzagas, kurio išvirkščioji pusė specialiai palikta betoninė, suteikia prieškambariui dinamiškumo ir sudaro prielaidas čia eksponuoti originalius interjero dekoro elementus. (Interjerą kūrė architektai Audronė ir Vytautas Kondrotai.)
Pusaukštė pertvara suformuoja ilgą ir siaurą koridorių, šiek tiek paslepia prieškambario patalpą bei atskiria ją nuo poilsio zonos, tačiau ji nėra aklina, todėl neužgožia erdvės. Išskirtinė baltų plytų pertvaros mūro faktūra traukia akį, o įspūdį dar labiau sustiprina stilingi, tarsi atsitiktinai ant sienos išmėtyti santūraus dizaino šviestuvai – jie suteikia žaismingumo ir įspūdingai apšviečia mūro fragmentus. (Projekto autorė – Goda Litinskienė.)
Nedideliame bute, kur nėra vietos įvairioms pertvaroms, prieškambario zona apibrėžta vizualiai, pasitelkus sienų ir lubų dekorą. Tamsus prieškambario koloritas išsiskiria iš šviesios bendrosios erdvės. Pažemintos gipskartonio lubos nudažytos vyšniniu atspalviu, o sienos nutinkuotos faktūriniu tinku. Jis dekoruotas aukso spalvos ranka pieštais ornamentais. (Interjerą kūrė Anna Drutel. )
Manoma, kad atvirą prieškambarį labiausiai išpopuliarino praktiškieji amerikiečiai, mėgstantys patogiai organizuoti gyvenamąją erdvę. Jų pagrindinis principas racionalus: tai, kas yra privatu, reikia slėpti. Visas kitas zonas verta sujungti, sukuriant vizualų erdvės įspūdį ir galimybę patogiai judėti.
Nuo pagrindinės erdvės prieškambaris atskirtas nesiekiančia lubų siena, kuri primena baldą – čia iš prieškambario pusės suprojektuota nedidelė drabužinė. Sienos viršus panaudotas kaip dekoratyvi lentyna – ant jos išdėliota krištolinių grafinų kolekcija puošia ir prieškambarį, ir svetainę. Iš kitos pusės prieškambario zoną įrėmina į antresolę vedantys santūraus dizaino ir lengvos konstrukcijos mediniai laiptai. Dinamiškumo atviram prieškambariui suteikia neįprastas dekoras: prie įdomios spalvos deginto ąžuolo masyvo grindų priderintos ne mažiau išraiškingos amerikietiško riešuto lukšto įstrižo rašto lauko durys. (Autoriai – dizaineriai Nauris Kalinauskas ir Dalia Mauricaitė.)
