Nuslūgus šventiniam šurmuliui, grįžtame prie kasdienybės ir neretai atidžiau įvertiname savo namų aplinką: ar dekoras vis dar džiugina, ar detalės atspindi mus pačius, o gal vertėtų imtis pokyčių, kad pateisinti naujausias 2026-ųjų interjero tendencijas. Sausio mėnesį ManoNamai kalbasi su kūrėju Artūru Čižiūnu, studijos Art.is.design sumanytoju, nevengiančiu drąsių, autentiškų ir ne pagal kitų nuomones suformuotų sprendimų. Interjero dizaineris įsitikinęs, kad namai turi tarnauti žmogui, o ne tapti dar viena mados kopija.
„Negaliu pakęsti nuobodžių ir besikartojančių interjerų,“ – atvirai sako Artūras, kurį draugai paprastai vadina Arčiu. Jo kūrybinis braižas – tai precizikos, naujovių ir drąsių, savitų idėjų kokteilis. Vaikystėje svajojęs tapti astronomu, šiandien jis pats kuria „kosmosą“ žmonių namuose, o jam patikėtas pirmasis interjero projektas (vos vieno kambario juodai raudonas butas) pelnė „Tautos interjero“ titulą.
Su Artūru kalbamės ne tik apie jo spalvingą karjeros kelią, bet ir apie tai kaip gimsta saviti, nieko nemėgžiojantys namai, kaip sunku kurti interjerą sau pačiam ir ko tikėtis interjero dizaine 2026-aisiais. Bet svarbiausia, tai pokalbis apie drąsą būti savimi – tiek kuriant namus, tiek juose gyvenant.
Artūrai, trumpai papasakokite apie save, kuo šiuo metu užsiimate?
Esu interjero dizaineris, projektuotojas, įdėjų generatorius, estetikos ir precizikos mylėtojas, pedantas, žmogus vertinantis detales, spalvas, išskirtinumą bei originalumą. Negalintis pakęsti monotonijos, nuobodžių bei besikartojančių interjerų, ieškantis grožio ir iškirtinumo, vertinantis paprastumą, bet ne perteklinę pompastiką.
Vertinu interjerus alsuojančius savitumu, originalumu dvelkiančius asmeniškumu bei išsiskiriančius iš plačios masės.
Kada susidomėjote architektūra ir interjero dizainu?
Sulaukus tokio klausimo tenka gerai pasukti galvą… Jau daugiau kaip 20 metų užsiimu tuo apie ką lyg ir nesvajojau… (šypsosi). Vaikystėje norėjau tapti astronomu, domėjausi žvaigždėmis ir kosmoso platybėmis, patiko matematika, geometrija, fizikos ir chemijos mokslai. Labai patiko piešti, rašyti dailylaščiu, braižyti. Domėjimąsis skirtingomis sritimis pastūmėjo mane griebtis šios specialybės, interjerų projektavimo veiklos, srities, apimančios gan platų spektrą nesuteikiant erdvės bei vietos monotonijai.
Kiek pamenu save tai niekuomet nemėgau ir nemėgstu monotonijos, autosinchronizacijos (bandos jausmo), nuobodumo ar baimės išsiskirti, būti kitokiam, mėgžioti ar mėgžiotojų. Galimai pastovumo nebuvimas mane sudomino ir vis iki šiol paskatina neatsisakyti šios profesijos, kad ir su kokiais sunkumais, iššūkiais ar problemomis teko ar tektų susidurti.
Noras semtis žinių, tobulėti, domėtis naujovėmis pastoviai mane stumia į priekį ir neleidžia merdėti, o skatina išlikti jaunatvišku ir intelektualiu.
O kaip prasidėjo jūsų, kaip interjero dizainerio, kelias?
Visiškai neplanuotai ir netikėtai… iki tol net trylika metų dirbau kitą darbą. Prisidėjau prie logistikos sistemos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kūrimo transporto vadybininko, vėliau vadovo pareigose.
Sukūrus reikiamą bazę, IT sprendinius siuntų sekimui, klientų aptarnavimo kultūrą, atsakingą požiūrį į siuntos kelionę iš bet kurio taško Europoje iki galutinio jo gavėjo Pabaltijo šalyse palengva šioje srityje pradėjau įžvelgti monotoniją, besikartojančią dienotvarkę, kuri palengva pradėjo bauginti mane. Baiminausi, jog prasidės nebeįdomus ir mano kūrybinio potencialo nebereikalaujantis kasdienis rutinos darbas.
Tuo metu buvau tik įsigijęs pirmąjį savo būstą, kuriam reikėjo manojo indėlio bei prisilietimo. Galimai tai ir buvo pirmasis žingsnis interjero dizainerio link. Tada man atrodė viskas itin nauja, svetima ir nepažįstama. Tiesa tuomet, susiradęs architektą, padėsiantį man su brėžiniais, ėmiausi kūrybinio proceso.
Jau tada jaučiau ir žinojau, kaip turės atrodyti mano pirmieji namai, kaip kis jo tuometinis išplanavimas ir kokių erdvių bei ko juose norėsiu. Tik dar tuomet, prieš tuos dvidešimt metų nebuvau susidūręs su visais reikalavimais, technine informacija, kurios reikėjo norint tiksliai, detaliai ir išsamiai pateikti brėžinius būsto statytojui. Tuomet ganėtinai imliai ir atsakingai sekiau kiekvieną žingsnį, stebėjau ir mokiausi iš tuometinio kolegos, ėmiau pats rinktis informaciją, domėtis, mokytis.
Braižymas man visuomet patiko. Studijų metu ranka braižiau įvairiausius 3D modelius, detales ir galimai tuomet išsiugdžiau sferinį mąstymą, kas šiandienos darbe ir mano interjerų kūrimo srityje itin praverčia. O gal tai ir išryškėjęs talentas, kuris ilgą laiką slypėjo kažkur giliai manyje laukdamas kol bus atrastas ir pradėtas plačiai naudoti (šypsosi).
Kokia prasmė slypi po „Art.is.design“ pavadinimu?
Daugelį metų dirbau po įmonės UAB “A2 design” įsteigtos dar 2006 m. vėliava. Su kolegomis, partneriais ir darbuotojais sukūrėme daug originalių ir netikėtų projektų. Deja, pasaulį aplankė Covid’as ir mūsų kompanija išsibėgiojimo skirtingomis pasaulio kryptimis.
Nenorėdamas emigruoti ar ieškotis samdomo darbo visgi nepasidaviau ir kūrybinio proceso neatsisakiau, tik tęsiau jau kaip nepriklausomas kūrėjęs.
Įmonės „A2 design” pavadinimas buvo sugalvotas susijungus dviems kūrėjams Artūrui ir Andriui. Na, o šiandieninis „Art.is.design“ atsirado netikėtai, ieškant kažko artimo sau pačiam, nepabėgant toli nuo savęs ar sau artimos veiklos.
Art – menas – domiuosi menu, interjerų kūrimas, projektavimas itin susijęs su menu, jo pojūčiu, samprata.
Artis – Artūro trumpinys. Tiek vaikystėje, tiek ir dabar draugai mane vadina ne Artūru, o Arčiu.
Design – manau, jog šiandien šio žodžio prasmę supranta daugelis arba beveik visi, ko nepasakyčiau apie laikotarpį prieš 20 metų.
O kadangi interjero dizainas yra savita meno rūšis, iš šių trijų žodžių, trumpinių susiklijavo mano, kaip autoriaus, kūrėjo, interjero dizainerio pavadinimas Art.is.design. Atskyrus juos taškais, pavadinimas įgauna mįslingumo, paslapties ir paliekama vietos interpretacijoms.
Galbūt prisimenate savo pirmą namų interjero projektavimo užsakymą? Koks jis buvo?
O taip…tą savo pirmąjį sukurtą interjerą visuomet smagu ir malonu prisiminti. Iki šiol esu dėkingas tuometinei užsakovei Renatai, su kuria vėliau tapome puikiais draugais, už tai kad tuomet pasitikėjo naujoku. Tai buvo įdomus, daug iššūkių, pastangų ir žinių pareikalavęs interjero kūrimo procesas.
Užsakovės (tiksliau mamos auginančios paauglį sūnų) suformuluota užduotis nebuvo itin paprasta. Jos pageidavimas buvo išreikštas taip – vieno kambario bute norėčiau turėti svetainę su virtuve, gali būti bendroje erdvėje, miegamąjį ir atskirą kambarį augančiam sūnui. Hm… tuomet žiūrint į butą tik su dviem langais, rodės ji užsimanė neįmanomo (šypsosi).
Žinoma kelias iki to buvo ilgas ir nelengvas, įvairių variantų buvo pateikta. Išdiskutuota, jog atskiras kambarys atiteks jaunuoliui ir bus padalintas į dvi zonas: pamokų ruošimo, bei poilsio ir žaidimų erdvę. O bendroje svetainėje ir virtuvėje įsikomponuos dalinai atskirta ir šeiminkės ramaus poilsio, miego oazė, kurioje ji netrukdoma sūnaus galės leisti laisvalaikį ar ilsėtis.
Tiesa tuo visi išbandymai naujai susikūrusiam interjero dizaineriui nesibaigė. Ji pageidavo savo interjere ir savo mylimiausių spalvų… ogi spėsite kokių…? Ogi juodos ir raudonos. Tuomet aš tiesiog nustėrau, bet nenorėdamas prarasti pirmojo projekto, patikinau, kad tai nebus sudėtinga ir rasiu jai tinkantį sprendimą.
Labai įdomu, ar pavyko pateisinti lūkesčius?
Galutinis rezultatas nustebino ne tik mielą Renatą, bet šis interjeras buvo apdovanotas interjeras.lt organizuotame geriausio interjero konkurse, kategorijoje „Geriausias Tautos interjeras“, už kurį balsavo bei jį rinko tuo besidomintys asmenys.
Tai buvo itin maloni staigmena ir man, nors neslėpsiu kritikos, apkalbų ir blogų atsiliepimų ar komentarų teko nemažai sulaukti. Bet visgi geriausias įvertinimas ir bet kokią kritiką pranokstantis būna paties užsakovo įvertinimas. Kai namuose jis jaučiasi savimi, kai sukurta namų aplinka jo netrikdo, nesukelia nepatogumų.
Sakote, kad nuo idėjos iki jos įgyvendinimo tik du žingsniai, bet tarp jų – ilgas kūrybinis procesas paremtas profesionalumu. Papasakokite, kaip vyksta klientų interjerų projektavimas?
Viskas prasideda nuo pokalbio ir diskusijų metu išanalizuojami visi kliento lūkesčiai bei gyvenimo aspektai, kuriais remiantis vėliau bus kuriamas jų namų stilius, dėliojamas medžiagiškumas, spalvinės gamos. Tada jam pritaikomas patogus erdvių išplanavimas.
Į šiuos projektus įtraukiamas ir pats užsakovas, jam skiriu namų darbų, kuriuos privalu atsakingai paruošti, tam kad vėliau kuriami namų interjerai jo neišgąsdintų ir taptų itin laukiami, bei mieli jam pačiam.
Aš pats asmeniškai kiekvienu atveju pateikiu mažiausiai net po keletą galimų išplanavimo variantų kuriuose būtų perteikiamos visos įmanomos to buto ar erdvės galimybės. Radus kompromisą, prasideda interjero erdvės spalvinimas, aprengimas skirtingomis medžiagomis bei tekstūromis, suteikiant tai erdvei savitumo.
Kiekvieną kuriamą projektą asmeniškai lydžiu kiekviename jo realizavimo etape nuo pradžios iki pat pabaigos. Retkarčiais tai užtrunka net ir iki 3 ar net 5 metų (namo projektavimas, statybos, tuomet interjero kūrimas ir jo pilnas įgyvendinimas). Tada ne tik tas kuriamas interjeras tampa tau artimu ir mielu, bet ir jo užsakovai lyg virsta artimiausiais draugais.
Tikiu, nors veikla maloni, kartais reikia ir iššūkius įveikti. Kokie sunkumai kyla kuriant interjerus ne sau?
O taip, iššūkių šioje srityje ir veikloje išties daug… vienas jų pelnyti užsakovo pasitikėjimą. Privalai įtikinti jį, jog kuri jam ir siūlomi sprendimai bus pritaikyti jo poreikiams, gyvenimo būdui bei atitiks visus jo keliamus lūkesčius, poreikius ar reikalavimus.
Tai darbas reikalaujantis daug bendravimo įgūdžių, techninių bei technologinių žinių, psichologinio pasiruošimo, nes „kapstymąsis“ privačiose erdvėse ir gilinimasis į užsakovo kasdienę buitį ar rutiną sukelia nemažai įtampos abiems pusėms.
Ar lengviau kurti interjerą sau? O gal jums tiktų pasakymas „batsiuvys be batų“?
Man puikiai tinka šis posakis. Sunkiausiai įsirenginėti savus namus. Kiekvienas ar bent jau didžioji dauguma interjero dizainerių yra sukaupę itin didelį žinių, medžiagų, interjero detalių, baldų, šviestuvų ar reikiamų dėkoro elementų bagažą. Ir jam išsirinkti bent vieną iš to derinį būna itin sunku. Tenka labai save riboti bei įsprausti į siauresnius kūrybinius rėmus neleidžiant perdaug išsiplėsti ar įsibėgėti.
O kas labiausiai žavi šioje veikloje?
Asmeniškai mane labiausiai žavi tas pastovus judesys, privalomas ir reguliarus domėjimąsis naujovėmis, kintančios tendencijos, medžiagiškumai, spalvinės gamos, technologijos.
Visuomet džiugina dalyvavimas interjero medžiagų pristatymuose, tarptautinių parodų lankymas ir galimybė naujoves pritaikyti savo kuriamuose projektuose. Neneigsiu, sunku visas tas naujoves parsivežus į Lietuvą, pristatyti bei perteikti mūsų užsakovui, tačiau pasitikėjęs kūrėju jis visuomet lieka patenkintas, žavisi ir mėgaujasi tuo dar ilgai.
Koks interjero dizaino stilius jums arčiausiai širdies?
Man artima moderni, tačiau kartu ir spalvinga bei daugelį skirtingų medžiagų, detalių, spalvų vienijanti bei apjungianti interjero stilistika. Neitin mėgstu šaltus, nuobodžius, monotoniškus, moraliai pasenusius ar tai dienai madingus interjerus.
Visuomet kuriu interjerus taip, jog jie tarnautų žmogui, bet ne atvirkščiai. Žmogus savo interjere turi jaustis gerai ir netapti jame svetimkūniu ar nederančiu prie jo.
Per ilgą kūrybinio proceso kelią yra tekę kurti įvairiausius interjerus, nuo klasikinių iki itin modernių. Pamenu, vieno iš jų jo savininko netgi užklausė, ar tame interjere galima gyventi, nes įėjus svečiui į tuos namus jų pirmasis įspūdis buvo tarytum patektum į kokio fantastinio kino filmo apie kosmines keliones ar ateities miestus filmavimo aikštelę.
Kiekvienas kurtas ar planuojamas kurti interjeras būna įdomus, vienetinis ir unikalus, nes tam skiriamas išskirtinis dėmesys bei ilgametė patirtis ir naudojamas sukauptas parties bagažas.
Kaip kiekvienas iš mūsų galėtume sausio mėnesį savo namams suteikti daugiau jaukumo?
Kiekvienas iš mūsų kiekvieniems namams suteiksime jaukumo patys savimi bei būnant juose. Tušti namai be mūsų pačių šilumos niekuomet nebus jaukūs ir šilti. Kiekvienas mūsų įnešame į tuos namus dalelę savęs taip juos padarant autentiškais ir išskirtiniais.
Tad palinkėčiau nebijoti savuose namuose savito individualumo nesilaikant ir nesivaikant skirtingų madų, nekreipti dėmesio į skirtingas nuomones požiūrius ar pastabas. Kiekviename interjere svarbiausi esate Jūs patys, jūsų norai, stilistinis skonis bei jo suvokimas ir svarbiausia, kad juose būtų jauku ir smagu jums pačiam, bet ne aplinkiniams.
Interjero projektavime sukatės jau kelias dešimtis metų, daug bendraujate su kitais interjero dizaineriais, daug domitės. Tai paskutinis klausimas jums: kaip manote, kokių naujų bangų interjero dizaine mums atplukdys 2026-ieji?
Net neabejoju kad nauji metai bus spalvingesni, aptakesni ir gerokai įdomesni nei praėję. Sekdamas interjerų tendencijas bei kolegų vis drąsesnę kūrybą matau viltį, jog turėsime vis įdomesnių projektų. Manau, vis dažniau pavyks įkalbėti savo užsakovus drąsesniems ir ryžtingesniems interjerams ir jie vis labiau pasitikės savo pasirinktais kūrėjais.
Visos nuotraukos iš asmeninio albumo.
