Iš suvirintų plieno vielų pagaminta kėdė „Diamond Chair“ ne tik žavi ištobulintu formos skulptūriškumu – menininkui Harry’iui Bertoiai ji suteikė finansinį pagrindą daryti tai, kas jam buvo įdomiausia, ir sukurti apie penkiasdešimt tūkstančių meno kūrinių.
Ieškojimų pradžia
Arieto Bertoia (1915–1978) gimė mažame Italijoje kaimelyje. Sulaukęs penkiolikos su šeima persikėlė į JAV (tada jo vardas buvo pakeistas į amerikietiškesnį Harry). Jau mokykloje domėjosi menu, lankė dailės mokyklą, dalyvavo konkursuose. 1937 metais gavo stipendiją studijuoti „Cranbrook Academy of Art“ – tuo metu ji buvo daugelio būsimų gabių menininkų traukos centru (nors studentai mokslinio laipsnio čia negaudavo, bet galėjo įgyvendinti savo svajones). Po poros metų Harry’is Bertoia įkūrė savo studiją ir pradėjo eksperimentuoti su labiausiai jį dominusia medžiaga – metalu. Deja, karo metais jaučiamas jo stygius privertė menininką imtis mažesnių gabaritų kūrinių – juvelyrinių dirbinių (juos pynė iš vielos). Beje, tuo metu jis sukūrė vestuvinius žiedus Charlesui ir Ray Eamesams. Su šia pora 1943 metais Harry’is Bertoia persikraustė į Kaliforniją, drauge eksperimentavo įvaldant faneros galimybes.
Toks bendradarbiavimas akivaizdžiai paveikė Eamesų šeimos kūrybą – penktojo dešimtmečio pabaigoje sukurtas krėslas „Wire Chair DKR“ metaliniu karkasu tapo pasauline dizaino klasika. Tačiau autorystę prisiėmė tik Eamesai, o Harry’is Bertoia liko net nepaminėtas. Įskaudintas jis paliko Kaliforniją.
Deimančiukas
1950 metais baldų gamintojo „Knoll Associates, Inc.“ savininkų Hanso ir Florence’s (su ja kartu studijavo) Knollų pakviestas Harry’is Bertoia persikėlė į Pensilvaniją. Knollai vertino jo talentą, paliko laisvės menininkui kurti tai, ką nori – baldą ar skulptūrą, ir net patys nesitikėjo, kad tai bus kėdė…
„Diamond Chair“ Harry’is Bertoia pristatė 1952 metais. Tai viena iš penkių „Bertoia Collection“ kėdžių, sukurtų eksperimentuojant su naujomis medžiagomis – menininkas jau seniai svajojo vielą paversti praktišką naudą teikiančiu daiktu. Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad kėdę sukūrė skulptorius – iš visų pusių ji atrodo vienodai įspūdingai – tarsi deimantas, kurio formą ji atkartojo. Pats menininkas apie ją yra pasakęs: „Atidžiai įsižiūrėjus matyti, kad kėdė pagaminta iš oro – kaip ir skulptūra. Erdvė pereina per ją kiaurai.“
Gana nemenkų gabaritų baldas atrodo labai lengvas ir plastiškas. Tvirtas vielinis „Diamond“ karkasas išlenktas taip, kad tobulai atitiktų žmogaus kūno formą. Sėdimosioms pagalvėlėms, pritvirtintoms kabliukais prie pagrindo, naudota natūrali oda, vielos suvirintos rankiniu būdu – tuo metu dar nebuvo techninių priemonių tokio sudėtingumo metalinėms konstrukcijoms gaminti. Nors dėl šios priežasties „Diamond“ gamyba buvo brangi, kėdė tapo sensacija ir žaibiškai išpopuliarėjo, pritapdama elegantiškuose šeštojo dešimtmečio amerikiečių interjeruose ir eksterjeruose.
Kompanija „Knoll Associates, Inc.“ už populiarias kėdes gerai sumokėjo, Harry’ Bertoia Bally mieste nusipirko tuo metu nuomotą kaimo sodybą – akmeninį XIX amžiaus pradžios namą (jis šeimai priklauso iki šiol) ir parduotuvę. Iki šeštojo dešimtmečio vidurio „Diamond“ kėdės buvo parduodamos taip sėkmingai, kad menininkas galėjo užsiimti tik skulptūrų kūrimu ir ir eksperimentais su metalu.
Neįprastos ir iš pažiūros lengvos Harry’io Bertoios kėdės tapo daugelio replikų prototipais.
Dar daugiau eksperimentų
Harry’io Bertoios, kaip menininko, biografija klostėsi sėkmingai, jis sukūrė daugiau nei penkiasdešimt skulptūrų viešosioms erdvėms – daugelis jų tebestovi ir šiandien, pelno apdovanojimų, sulaukia pripažinimo… Europoje jo skulptūros pirmą kartą eksponuotos JAV paviljone Briuselyje vykusioje Pasaulinėje parodoje 1958 metais.
Septintajame dešimtmetyje skulptorius ėmėsi naujų eksperimentų – kūrė muzikines skulptūras (Sounding Sculptures), sukonstruotas iš metalinių strypų, besiskiriančių dydžiu ir metalų rūšimis. Judėdamos jos skleidė unikalius, švarius muzikinius garsus, o grojo šiais „instrumentais“ žmogaus rankos ir gamtos jėgos. Aprašyti jas sunku, įspūdingiau matyti ir girdėti. Restauravęs seną svirną Harry’is Bertoia pavertė jį koncertų sale, patalpino ten daugiau nei šimtą muzikinių skulptūrų, čia draugams rengė koncertus ir įrašė vienuolika albumų bendru pavadinimu „Sonambient“.
Mirė menininkas 1978 metais nuo plaučių vėžio – manoma, kad ligai turėjo įtakos ir metalų, kurie buvo jo didžioji aistra, apdirbimo garai.
Unikalių juvelyrinių darbų, išradingų metalo skulptūrų kūrėjas Harry’is Bertoia XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukūrė vielinių kėdžių kolekciją, tapusią sensacija dizainerių kurtų baldų pasaulyje.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija
