Viename didžiausiame Dzūkijos regiono šeimos medelyne auginama didžiulė įvairovė beveik 600 taksonų (skirtingų pavadinimų rūšių ir veislių) dekoratyvinių augalų: spygliuočių, lapuočių, vijoklinių ir daugiamečių gėlių, tinkamų auginti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Apie medelyno naujoves – retus įdomius augalus bei žąsų panaudojimą augalų priežūrai pasakoja medelyno įkūrėjas Tomas Panka.
Į Raudonikių kaimą (Alytaus r.) gražios aplinkos puoselėtojus ne tik iš Dzūkijos, bet ir iš tolimesnių Lietuvos kampelių vilioja įvairių formų ir spalvų dekoratyviniai želdiniai, kurių Tomo Pankos medelyne įvairiausių. Tai šeimos medelynas, augalus padeda sodinti ir prižiūrėti mama Ona ir seserys Jūratė bei Reda. Dalis dekoratyvinių augalų auginami atvirame grunte, virš 5,5 ha žemės ploto, o kita dalis – vazonuose (konteineriose).
Į pagalbą žąsys
Daug laiko užima augalų priežiūra ir ypač žolės pjovimas laukuose, kur auginami tujų, pušaičių, eglučių, šermukšnių ir kitų augalų sodinukai. Kadangi dekoratyvinių sodinukų plantacijoje neketina naudoti herbicidų, tai į talką pasikvietė paukščius – 49 žąsis ir 14 ančių žolei nuganyti tarp augalų. Sodyboje be augalų dar norėjosi auginti ir paukščių. Tad idėja puikiausiai pasitvirtino jau pirmaisiais metais.
Žąsys – žolėdžiai paukščiai, pagrindinis jų natūralus lesalas – įvairiausia žolė. Ji racione gali sudaryti net iki 80 proc. Pratino žąsiukus prie „naujos“ ganyklos lauko sąlygų palaipsniui. Trijų mėnesių žąsiukui per dieną reikia apie 2 kg žolės, ganymo laikotarpiu – apie 100 kv. m ganyklos.
Paaugę žąsiukai lauke praleisdavo visą dieną, naujoje ganykloje ganydavosi, o vakare keliaudavo į jiems pastatytą namelį ant ratų nakvynei, kur vakarienei jų loveliuose laukdavo grūdai. Šalia esantis namelis ant ratų – puiki pastogė nuo lietaus ir kaitrios vasaros saulės. Esant reikalui, galima visus paukščius pervežti į kitą lauką. Girdyklos įrengtos prie namelio.
Antys – žolėdžiai paukščiai, tuo pačiu lesantys ir įvairius vabalus, kirminus, mėgsta šliužus ir sraiges, kurių daugokai buvo prisiveisę. Tai tiesiog augalų apsauga nuo kenkėjų, nenaudojant jokios chemijos.
Praktiškai paukščiai žolę lesė „kilnojamuose“ garduose radijo imtuvo pagalba. Žąsys ir antys jaukūs paukščiai, vertinantys šeimininko buvimą šalia. Dar kilo viena idėja panaudoti radijo imtuvą paukščių ganimosi metu ganykloje. Įjungus tam tiktoje vietoje radijo imtuvą visi paukščiai ateina ir buriasi, ganosi būtent toje plantacijos vietoje, nesiblaško. Būtent žinių ar pokalbių laidos, kai žąsys ir antys girdi žmonių kalbą ar dainavimą, jas tiesiog užburia. Joms tokioje toje vietoje būti saugu. Kai žolė tame laukelyje nuskabyta, Tomas paukščius veda į kitą laukelį, kur jau laukia įjungtas radijo imtuvas. Ir taip paukščiai darbuojasi darniai, lyg atitvertuose vis kituose laukeliuose.
Tad šių metų idėja su žąsimis ir antimis apsaugoti nuo piktžolių augančius dekoratyvinių augalų sodinukus atvirame grunte pasitvirtino – ir augalai puikiai augo, juos dar natūraliai ir patręšdavo, ir užaugo visas pulkas paukščių – nauda šeimai ir staigmena draugams. Paukščių jauniklių galima nusipirkti specializuotuose paukštininkystės ūkiuose arba išsiperinti patiems.
Žąsys ir antys labai pagelbėjo spygliuočių plotuose, ypač įvairių tujų, eglučių – kur augo paprastoji eglė, paprastoji eglė ‘Pendula Major‘, dygioji eglė, pušelių – kalninės pušys, kalninė pušis ‘Gnom‘, juodoji pušis ‘Obelisk‘, lenktašakė pušis, ‘Vanderwolf,s Pyram‘, geltonoji pušis, kukmedžių plantacijose – tarpinis kukmedis, europinis kukmedis ‘Dovastoniana‘, taip pat, kur auginami lapuočiai: Glotnioji medlieva, dekoratyvūs ir saldžiavaisiai šermukšniai, plaštakiškasis klevas ‘Bloodgood‘, raudonasis klevas ‘October Glory’, sparnuotasis ožekšnis, rojaus obelaitės,
japoninis vynmedis. Nepasitvirtino auginant maumedžius – paukščiai mėgsta švelnią lapiją, kaip ir daugumos lapuočių krūmų bei daugiamečių gėlių.
Tujų paletė
Tujų auginama ir dauginama daugiausiai. Tai viena gausiausia spygliuočių paletė. Vakarinės ir didžiosios tujos išauga 20-25 m, jų laja kūgiška. Yra daug mažesnių, taip pat žemaūgių, spalvingomis šakelėmis tujų veislių. Dėl daugybės skirtingo aukščio, spalvų, formų ir veislių, tujos yra vieni iš plačiausiai pritaikomų augalų. Jos tinka gyvatvorėms, grupėms, soliterams, alpinariumams. Puikiai dera su kadagiais, puskiparisiais ir lapuočiais krūmais, tačiau vien tik spalvingas, išraiškingų formų kompozicijas galima sukurti ir vien tik iš tujų.
Plačiai auginamos dėl nereiklumo sąlygoms, pakenčia įvairų dirvožemį ir apšviestumą, užterštą orą, atsparios žiemą, jas retai pažeidžia ligos ir kenkėjai. Lengvai dauginamos auginiais ir nesunkiai ištveria persodinimą. Esant sausrai, būtina laistyti.
Tujų įvairovė
Vakarinė tuja ‘Smaragd‘ – viena iš geriausių ir populiariausių koloniškų kūgio formos veislių. Auga gana greitai, 10 metų amžiaus pasiekia 2,5 m aukštį, 0,7 m plotį. Šakelės švelnios, sodriai žalios spalvos, žiemą neruduoja. Sodinama po vieną ar eilėmis, lengvai formuojama, todėl dažniausiai sodinama įveisti gyvatvores. Tinka saulėta vieta ar pusiau paunksnė. Gerai auga derlingoje ar mažiau derlingoje dirvoje. Augalai atsparūs šalčiui. Kaip kontrastas šiai veislei – vakarinė tuja ‘Golden Smaragd‘ puošni, pasidabinusi šakelių auksu. Jos rūbas ryškesnis ir spalvingesnis, auginant saulėtoje vietoje. Patartina saugoti nuo pavasarinės saulės. Nereikalauja karpymo kaip ir tuja ‘Smaragd‘.
Vakarinė tuja ‘Malonyana‘ – koloniška kūgio formos veislė. Per daugelį metų užauga iki 5-10 m aukščio, lajos skersmuo siekia 0,6-1,5 m. Šakelės tamsiai žalios, žiemą neruduoja.
Vakarinė tuja ‘Teddy‘ – žemaūgė rutulio formos lėtai auganti veislė. Šakos labai tankios, spygliai sodriai žali. Per 20 metų užauga vos 0,5 m. Tinka sodinti skveruose, sodybose pavieniui ir simetriškomis grupėmis, eilėmis, taip pat mažesnėse erdvėse, alpinariumuose, kapų apželdinimui, apvadams prie takų. Galima auginti ir dideliame vazone verandoje ar kiemelyje. Atspari šalčiui.
Vakarinė tuja ‘Umbraculifera‘ – lėtai auganti veislė. Užauga 1-1,5 m aukščio ir 2-3 m pločio plokščio rutulio formos tankus krūmas. Spygliai tamsūs, melsvai žalios spalvos, šakelės kiek pasuktos.
Tuja vakarinė ‘Danica‘ – žemaūgė, kupolo formos veislė. Auga lėtai, per 20 metų užauga vos 0,5 m, lajos skersmuo siekia 0,5-1 m. Šakos labai tankios, sodriai žalios. Tinka sodinti skveruose, sodybose pavieniui ir simetriškomis grupėmis, eilėmis ir mažesnėse erdvėse, alpinariumuose, kapų apželdinimui, apvadams prie takų formuoti. Galima auginti ir vazonuose. Atspari šalčiui.
Siūlinė tuja ‘Whipcord‘ – lėtai auganti, kupoliška, svyrančia laja. Tai nykštukinis augalas, per 10 metų užauga iki 0,4 m aukščio. Maksimaliai gali pasiekti 0,6 m aukštį. Plonos nusvirusios šakos suteikia šiai tujai dekoratyvumo ir išskirtinumo. Ūgliai siūliški, tamsiai žali, žiemą – sidabrinės spalvos.Tinka alpinariumuose, dera su kitais augalais.
Rytinė tuja ‘Aurea Nana‘ – nykštukinis, rutuliškas ar ovališkas tankus lėtai augantis krūmelis. Šakelės aukso geltonumo spalvos, rudenį įgauna bronzinį atspalvį. Po kelių dešimtmečių susiformuoja žemos kūgio formos, 1,2 -1,5 (2) m aukščio krūmas. Plokščios šakos auga beveik statmenai, tarsi suglausti aukso geltonumo pirštai. Metų eigoje žvyniški lapai keičia spalvą – nuo gelsvai žalių vasarą iki oranžinių ar rudai geltonų žiemą. Tinka auginti pavieniui ir grupėmis, veisiant spalvines žemaūgių spygliuočių krūmų kompozicijas. Gražiau atrodo auginant saulėtoje vietoje. Nereikia karpyti, formuoti. Būtina saugoti nuo pavasarinės saulės.