Liepą jau galime džiaugtis savo darže užaugintų daržovių derliumi: salotomis, agurkais, morkomis, prieskoninėmis žolelėmis, kai kuriomis kopūstinėmis daržovėmis. Kaip teisingai nuimti derlių ir kaip jį dar labiau pagausinti – pasakojama straipsnyje.
Pirmosios morkos, burokėliai, kopūstai ir kitos daržovės
Liepą jau turime savo užaugintų ankstyvosios sėjos morkų ir burokėlių. Pjaukite subrendusias žiedinių kopūstų galvutes, o dar augančias pritemdykite palenktais lapais – tada užaugs stambesnės ir baltesnės. Skinkite pirmuosius agurkus: derėjimo pradžioje kas 3–4 dienas, vėliau – kas antrą dieną anksti ryte arba vakare, kad neperaugtų ir geriau formuotųsi naujos užuomazgos.
Taip pat nuimkite aguročių, cukinijų, šparaginių pupelių, salotų, svogūnų laiškų, žirnių, daugelio prieskoninių augalų derlių. Maždaug apie liepos vidurį galima pradėti imti gegužės mėnesį pasodintų brokolinių kopūstų derlių. Jų žiedynus pjaukite dar nepražydusius. Kai oras labai šiltas, reikia būti ypač atidiems, nes žiedynai ar pavieniai pumpurai greitai pradeda žydėti ir kopūstai praranda standumą, gerą skonį. Taip pat reikia žinoti, kad maistui tinka ne tik galvutės, bet ir mėsingi stiebai. Taigi žiedynus pjaukite su 15 cm ilgio žiedstiebiais. Nupjovus brokolinių kopūstų centrinius žiedynus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų susiformuoja mažesni šoniniai žiedynai.
Gerai augančių brokolinių kopūstų derlių galima imti net iki rugsėjo mėnesio, jei augalai bus reguliariai tręšiami ir laistomi iki rugpjūčio pabaigos. Liepą subręsta žieminiai česnakai. Nevėluokite nukasti ir gerai išdžiovinkite. Kaskite, kai visai išsitiesia žiediniai stiebai. Džiovinkite pavėsyje, nes kaitri saulė jiems kenkia.
Gausesniam derliui
Liepą toliau purenkite dirvą, kad auginamų daržovių šaknys gautų daugiau oro. Ypač svarbu suardyti po lietaus susidariusią plutelę. Purenant dirvą skatinamas vaistinių smidrų stiebų augimas ir kitų metų derlius. Tai tinka visoms smidrų veislėms.
Purenkite dirvą atsargiai, kad nepažeistumėte stiebų. Jei lysvės mulčiuotos, tada purenti nereikia. Mulčias puikiai praleidžia orą, sulaiko drėgmę, neleidžia susidaryti plutelei. Lysves, kuriose auga pomidorai, agurkai, moliūgai, cukinijos, arbūzai, melionai, burokėliai, morkos, pastarnokai, ropės, brokoliniai kopūstai, rabarbarai, artišokai, kukurūzai, galite mulčiuoti vytinta žole, smulkintais šiaudais ar šienu, smulkinta medžio žieve, medienos drožlėmis, sausais lazdynų, liepų ar bukų lapais.
Apkaupkite vėlyvuosius kopūstus, agurkus, morkas, griežčius. Apkaupus stiebas išleidžia daug pridėtinių šaknų, padidėja supurentos dirvos sluoksnis, dėl to geriau vystosi šakniavaisiai, užauga gausesnis derlius. Apkaupti kopūstai rečiau išvirsta nuo vėjo, o morkų bei griežčių viršūnės nepažaliuoja. Nuskabykite pomidorų pažastinius ūglius. Liepos mėnesį augalams reikia daug vandens, ypač žalumyninėms daržovėms, agurkams, augantiems lengvoje dirvoje. Agurkus laistykite 20–24 °C temperatūros vandeniu.
Augančias daržoves papildomai patręškite kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau kalio. Agurkams tręšti tinka 0,2–0,3 proc. bechloris daug azoto ir kalio turintis kompleksinių trąšų tirpalas. Juo reikia laistyti kas 8–10 dienų. Patręšę supurenkite dirvą.
Dar vienam derliui
Į nuimtų ankstyvųjų daržovių vietą sėkite ridikėlių, salotų, žieminių ridikų, ropių ir špinatų, sodinkite antros sėjos žiedinių ir lapinių kopūstų daigus, ropinius kopūstus. Pirmiausia paruoškite žemę: surinkite daržovių liekanas, išravėkite piktžoles, smulkiai supurenkite dirvą, patręškite lapuočių pelenais (150–200 g/kv. m) ar kompleksinėmis trąšomis (30 g/kv. m), išlyginkite žemės paviršių, jei reikia, palaistykite ir tik tada pakartotinai pasėkite daržoves. Nesėkite giminingų augalų, kad jų nepažeistų tos pačios ligos ir kenkėjai.
Vietoje jų taip pat galima sėti sideracinių augalų: garstyčių, žirnių, kurie dirvą papildys organinėmis medžiagomis. Nuimdami žirnių ar pupelių derlių, stiebus nupjaukite ties dirvos paviršiumi ir neišraukite augalo šaknų. Vėliau čia auginamos daržovės gaus papildomai azoto, nes ant žirnių šaknų, kaip ir ant pupelių, auga gumbelinių bakterijų, gaminančių azotą.
Kova su kenkėjais
Kovai su ligomis naudokite serenčių, pelynų nuovirą ar ištrauką arba fungicidus, turinčius vario. Karčiųjų kiečių nuoviras ruošiamas taip: 0,5 kg žydinčių augalų viršūnių arba 0,7–0,8 kg sausos žaliavos užpilti 10 l šalto vandens. Parą mirkyti, paskui virti 30 minučių. Fitoncidinių augalų nuoviras veiklus 1–5 mėnesius ir ilgiau, jeigu dar karštas supilamas į sandariai uždaromą indą ir laikomas tamsioje, vėsioje vietoje. Prieš purškiant į tirpalą, kad būtų lipnesnis, rekomenduojama įdėti skalbimo (ūkiško) muilo (30–40 g/10 l vandens). Purkšti 2–3 kartus kas 5–7 dienas, geriausia ryte arba vakare. Nepurkšti likus 15–20 dienų iki derliaus nuėmimo. Serenčių ištrauka ruošiama taip: 5 l sausų žolių užpilti 10 l vandens. Laikyti 1–3 paras, pridėti 40 g skalbimo muilo.
Purkšti profilaktiškai nuo ligų ir kenkėjų. Visiems augaliniams preparatams ruošti rekomenduojama naudoti lietaus vandenį, medinius, molinius ar emaliuotus indus. Nuovirą ir ištrauką naudoti paruošimo dieną, ryte arba vakare apipurškiant augalų viršutinę ir apatinę dalis. Preparatų kibimui prie lapų pagerinti rekomenduojama pridėti skalbimo muilo. Nuo liepos mėnesio pakartotinai pradeda skraidyti kopūstiniai pelėdgalviai ir svogūnų muselės.
Norėdami atsiginti nuo kopūstinių baltukų, kopūstus reguliariai apipurkškite pelynų ar pomidorų atžalų nuoviru. 4 kg pomidorų pažastinių ūglių pavirinti 30 minučių, nukošti ir prieš naudojant praskiesti vandeniu santykiu 1:3, dar įdėti 50 g skalbimo muilo.
