Ne paslaptis: komposto gamyba net ir kiek pritinginčiam sodininkui – tikras malonumas. Tai labai paprasta – komposto nereikia ravėti, kasti, purenti, retinti, laistyti… nereikia įdėti daug fizinių pastangų. Tiesiog tereikia sukrauti komposto krūvą teisingai, o toliau viskas vyks ir be jūsų. Tačiau visgi tam tikrus veiksmus reikia atlikti.
1. Visų pirma susiraskite talpą, kurioje laikysite kompostą. Kadangi joje laikysite yrančias medžiagas, nesukit daug galvos ir neieškokite įmantrių formų, specialiai kompostui pagaminto daikto. Svarbiausia, kad talpoje (dėžėje, konteineryje) būtų galimybė naudingosioms bakterijoms, kurios ardo augalus, šilti ir dirbti savo darbą.
Komposto dėžės gali būti dviejų tipų: stacionarios ir nešiojamos. Abi konstrukcijos turi turėti galimybę būti vėdinamos, kad oras cirkuliuotų ir aktyvintų besiskaidančias medžiagas. Stacionarios dėžės gali būti pagamintos iš tvoros lentų, metalinio tinklo ar surenkamų medinių dėžių. Tinkamai suręstos dėžės išlaikys šilumą ir drėgmę, ir kompostas gaminsis labai greitai. Viskas, ko reikės – deguonis ir šiluma. Jei sudarysite sąlygas orui cirkuliuoti bei laikytis šilumai – nereikės laukti mėnesių ar metų, kompostas pasigamins per kelias savaites. Kai pasiruošite dėžę, sumeskite į ją iš savo sodo viską, kas nereikalinga: žolę, lapus, piktžoles, stiebus. Stacionarią dėžę įrenkite būtinai saulėtoje, šiltoje vietoje. Jei tai neįmanoma, procesas gali vykti ir pavėsyje, tik kompostas gaminsis lėčiau.
2. Teisingai parinkite komposto sudedamąsias dalis. Visiškai paprastai tariant – dažniausiai (ir geriausiai) kompostuojamos rudos ir žalios spalvos sodo augalų atliekos. Susmulkintos laikraščių skiautės, skiedros, sausi lapai – idealiai tinka rudos spalvos kompostui gaminti, virtuvės atliekos bei žolė – sudarys žaliąją dalį. Venkite į kompostą dėti mėsos, žuvies atliekų, nes pūvantis kvapas privilios peles, kates, šunis.
Jei naudojate stacionarų konteinerį, kompostą ruoškite taip: į dugną sudėkite stambesnes atliekas – stiebus, sumedėjusias augalų dalis. Tokiu būdu sudarysite „oro kišenes“ ir dugnas ventiliuosis. Kiekvieną kartą, kai kompostuosite žalios spalvos atliekas, įdėkite ir rudos, taip išlaikysite drėgmės ir šilumos pusiausvyrą ir sukursite reikalingas „oro kišenes“. Nuo to prasideda visas procesas. Taip pat į dėžę įpilkite kelis kastuvus dirvožemio, kuriame gausu organinių medžiagų, ir procesas prasidės savaime.
3. Paruošti kompostą yra tikrai paprasta, bet, įdėjus šiek tiek daugiau pastangų, viskas gali būti daug lengviau ir greičiau. Taigi, nepamirškite, jog reiktų laikas nuo laiko pridėti vis naujų atliekų, kad bakterijos nuolat turėtų veiklos, kad būtų nuolat palaikoma šiluma ir procesas nenutrūktų.
Laikas nuo laiko pakilnokite kompostą šakėmis (kartą per savaitę ar dvi), pamaišykite, kad bakterijos pasiektų visas atliekas. Patikrinkite, ar pakanka drėgmės. Jei drėgmės bus mažokai, kompostas gaminsis lėtai, o jei drėgmės per daug – viskas gali tiesiog per daug supūti. Tinkamas kompostas yra tamsios spalvos, trapus ir kvepia šviežia žeme.
Kaip išvengti pagrindinių klaidų
Atliekų turi būti ne per mažai. Procesas vyks tik esant pakankamam atliekų kiekiui, todėl apgalvotai pasirinkite komposto laikymo dėžės dydį.
Stebėkite, kad dėžėje būtų pakankamai drėgmės. Lengva pamiršti, jog dėžėje vyksta procesas, kurį laikas nuo laiko reikia prižiūrėti. Nepamirškite patikrinti drėgmę ypač karštomis, sausomis dienomis.
Neapsiribokite viena atliekų rūšimi. Kompostas, susidaręs iš įvairių tipų atliekų, sukaups savyje įvairesnių jūsų augalams reikalingų mineralinių medžiagų, trąša bus vertingesnė, augalai stipresni, atsparesni ligoms bei kenkėjams.
