Kompostas – organinių medžiagų mišinys, sudarytas iš lapų, šakelių bei organinių virtuvės atliekų. Sodininkystėje kompostas yra laikomas „juoduoju auksu“ dėl jo teikiamos naudos augalų augimui bei sveikatai. Tai yra nepakeičiama sodo dirvožemio medžiaga. Sumaišius kompostą su molingu dirvožemiu, jame lengviau auginti augalus, o tuo tarpu smėlingame dirvožemyje kompostas pagerina vandens išlaikymo galimybes.
Kompostavimo procesas
Komposto gamybos procesui jums reiks keturių pagrindinių komponentų: organinių medžiagų, drėgmės, deguonies ir skaidytojų.
Organines medžiagas turi sudaryti ir „rudosios“ organinės medžiagos (lapai, šakelės), ir „žaliosios“ (vaisių likučiai, žolės). „Rudosios“ medžiagos teikia anglies, o „žaliosios“ azoto. Idealiausias jų santykis yra 1:1. Kad pagreitintumėte kompostavimo procesą, susmulkinkite medžiagas į kuo mažesnius gabalėlius.
Drėgmė taip pat yra neatsiejamas elementas, be kurio neįvyks kompostavimo procesas, todėl pasirūpinkite, kad jūsų komposto krūva gautų pakankamai drėgmės. Jos trūkumas kardinaliai sulėtina kompostavimosi procesą, todėl sausrų metu ar kuomet krūvą pildote sausomis medžiagomis, aprūpinkite kompostą vandeniu. Jei krūva yra per daug šlapia, įmaišykite daugiau sausų medžiagų.
Deguonis reikalingas, kad bakterijos skaidytų augalines medžiagas. Tam, kad deguonis nevaržomai cirkuliuotų, jums rekomenduojama pamaišyti komposto krūvą – taip medžiagos esančios kraštuose atsidurs viduryje. Vartyti kompoto krūvą yra labai svarbu ne tik pačiam kompostavimosi procesui, bet ir tam, kad užkirstumėte kelią nemaloniam kvapui.
Prieš versdami krūvą palaukite mažiausiai 2 savaites, taip centre esančios medžiagos suirs. Dažnas krūvos maišymas pagreitins kompostavimosi procesą.Kuomet maišote krūvą, medžiagas, esančias centre, stumkite į kraštus, o tas, kurios yra kraštuose – į vidurį. Prasidėjus žiemai, bakterijų aktyvumas sulėtėja, todėl rekomenduojama nemaišyti krūvos, kad neišsisklaidytų centre esanti šiluma. Tuo tarpu vasaros laikotarpiu šilta oro temperatūra suaktyvina bakterijų veiklą ir kompostavimasis vyksta greičiau.
Bakterijos ir kiti mikroorganizmai yra tikri darbininkai kompostavimo procese. Vandens bei deguonies pagalba bakterijos skaido organines medžiagas ir paverčia jas naudingomis trąšomis jūsų sodui. Skaidomos organinės medžiagos išskiria šilumą, kuri kaupiasi krūvos centre. Didesnieji organizmai, tokie kaip sliekai, taip pat yra aktyvūs kompostavimo proceso dalyviai, padedantys suskaidyti didesnes medžiagas jūsų krūvoje.
Kiek laiko tai užtrunka?
Laikas, per kurį pasigamina kompostas priklauso nuo keleto veiksnių: komposto krūvos dydžio, naudojamų medžiagų, paviršiaus ploto ir nuo to, kaip dažnai maišote krūvą. Efektyviam kompostavimui jūsų krūva turėtų užimti 1 – 1.5 kvadratinio metro. Šio dydžio krūva yra optimaliausia kompostavimosi procesui.
Mažesnėse krūvose kompostavimas užtruks ilgiau. Jei norite didesnės krūvos, darykite ją ilgesnę, nekraukite labai aukštos krūvos. Nepamirškite, kad jos dydis labai priklausys nuo jūsų galimybių ją vartyti. Taip pat galite pasidaryti dvi krūvas, viena kompostui, paruoštam naudoti sode, ir kita, kurioje kompostavimas dar neužbaigtas.
Jei krūvos didesnė dalis sudaryta iš „rudųjų“ medžiagų, tuomet kompostavimosi procesas užtruks ilgiau. Norėdami pagreitinti procesą, į kompostą prikraukite daugiau „žaliųjų“ medžiagų.
Komposto naudojimas
Kai pavasariui ruošite dirvožemį, į jį įmaišykite ir komposto. Norimą sodinti plotą padenkite maždaug 7-10 cm storio komposto sluoksniu ir apkaskite maždaug 12 cm storio dirva. Į dirvą kasamas kompostas tinka daržovių, gėlių ar augalų sodams. Taipogi kompostą galite naudoti kaip mulčią.
Kokias medžiagas kompostuoti?
Kompostavimui naudokite lapus, šakas, vaisius, žolę, kiaušinių lukštus, kai kurių gyvūnų mėšlą (karvių, avių, arklių, naminių paukščių, triušių), riešutų lukštus, taipogi vaisių bei daržovių atliekas, kavos tirščius, sudrėkintą popierių bei kartoną.
Ko nevertėtų naudoti?
Rūgščios obuolių, citrusinių vaisių atliekos, ąžuolo lapai ir jo pjuvenos, spygliuočių pjuvenos, ligomis sirgusių augalų dalys, sena mėsa ir žuvis, kaulai, naminių gyvūnų išmatos, pieno produktai ir riebalai. Prisiminkite, kad nors smulkintas biuro popierius ir kartonas yra gera kompostavimo žaliava, nereikėtų dėti žurnalinio ir spalvoto popieriaus. Taip pat venkite ligotų bei herbicidais purkštų augalų.
Ar į kompostą galima dėti pjuvenų?
Taip, daugelio lapuočių pjuvenos gali būti dedamos į kompostą, tačiau jei kompostuojamos atskirai, jos lėtai yra, o tai palėtins paruošto komposto gavybą. Dėl šios priežasties naudinga jas “poruoti” su lengvai yrančiomis medžiagomis arba tiesiog turėti atskirą krūvą kompostui iš pjuvenų. Būkite atsargūs ir nenaudokite pjuvenų ar kitų atliekų tos medienos, kuri buvo apdorota cheminėmis medžiagomis.
Kaip žinoti, kad kompostą jau galima naudoti?
Kompostas yra paruoštas naudoti, kai jis yra tamsiai rudos spalvos, trupa bei skleidžia žemės kvapą. Jis privalo būti purus, tačiau ne miltelių pavidalo. Medžiagos, kurias dėjote, turėtų būti neatpažįstamos, išskyrus mažus stiebelius.
Ar į kompostą galima dėti piktžolių?
Reikėtų vengti piktžolių su subrendusiomis sėklomis, kadangi jos gali sudygti ir toliau daugintis. Tačiau jei sunaikinsite sėklas, tokios rizikos išvengsite. Laikykite subrendusias piktžoles vandenyje 10 dienų vandenyje arba suklokite jas ant žemės ir uždenkite skaidria plėvele. Karštomis dienomis kaitinamos, piktžolių sėklos praras daigumą ir galėsite drąsiai krauti į komposto krūvą.
