Jei Kūčioms neužsiauginote šviežių žalumynų, dar galite spėti tai padaryti Naujųjų metų šventei. Botanikų teigimu, žiemą Lietuvoje ant savos palangės greitai ir nesunkiai galima išauginti bent keletą rūšių prieskonių.
“Žiemą mūsų sąlygomis sunku išauginti daug rūšių prieskoninių augalų, ypač nenaudojant trąšų, stimuliatorių bei dirbtinio apšvietimo. Tačiau yra augalų, kurie puikiai tam tinka”, – sako Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.
Anot jos, “kiekvieno nesunkiai ant palangės išauginami” prieskoniai yra pipirnė, gražgarstė ir dar keletas kitų.
“Aišku, dauguma jų – lapiniai, sunaudojami ankstyvoje fazėje, po to sėjami pakartotinai”, – nurodė A. Klimienė.
Sėjamoji pipirnė. Nereikli aplinkos sąlygoms. Sėti reikia labai tankiai. Auga greitai – derliaus galima sulaukti per greičiau nei savaitę. Dažniausiai naudojama pora savaičių, po to reikėtų pasėti iš naujo. Aštroko skonio. Tinka sumuštiniams, salotoms.
Lapiniai ridikėliai. Užauga maždaug per savaitę. Maistui naudojami skilčialapiai. Tačiau galima naudoti ir su šaknelėmis.
Salotinė sultenė gali būti auginama kambaryje ant palangės. Taip pat auga greitai. Salotinės sultenės tinkamos gurmaniškam maistui pagardinti. Derinamos su įvairiomis salotomis, riešutais.
Sėjamoji gražgarstė. Sėjama ir auginama kaip sėjamoji pipirnė ar lapiniai ridikėliai. Lapelių skonis šiek tiek aitrokas. Jaunais gardinamos salotos, padažai, sūrių patiekalai. Ši prieskoninė žolė labai mėgstama Italijoje, Lietuvoje kol kas auginama retokai.
Blakinė kalendra. Kaip prieskonis dažniausiai naudojamos jos sėklos. Tačiau žiemą iš sėklų auginami daigai taip pat tinka ne tik maistui puošti, bet ir jam pagardinti.
Anot A. Klimienės, visus šiuos žalumynus “labai nesunku” išauginti iš sėklų. Plokščią indą reikia iškloti keliais minkštų popierinių servetėlių sluoksniais, sudrėkinti ir sėklų ant paviršiaus paberti tankiai. Indą reikia uždengti, kad neišgaruotų drėgmė ir sėklos neperdžiūtų. Galima daiginti ir tamsesnėje, tačiau šiltoje vietoje. Sėkloms pradėjus dygti, reikia pernešti į šviesesnę vietą – žiemą labiausiai tinka šviesios palangės.
Salotoms, mėsos ir žuvies patiekalams gardinti naudojamas bazilikas, anot A. Klimienės, žiemą ištveria kiek sunkiau, todėl maistui iškart reikia naudoti jaunus daigus, kol jie dėl šviesos trūkumo nepradėjo nykti.Pašnekovės teigimu, žiemą sudygs ir petražolės. Jų galima pasisodinti į vazonėlius iš rudens ar pasisėti žiemos metu. Labiau tinka lapinės petražolės. Jomis gardinamos salotos, mėsa, žuvis, plikoma arbata.
A. Klimienė nurodo, kad laiškams iš sėklų galima pabandyti pasisėti ir svogūnų – tankiai suželdintus juos patogu naudoti maistui. Jei į vandenį merkiamos ar į žemę sodinamos svogūno roputės, jas reikėtų sodinti vieną šalia kitos platesniame inde – šitaip ant palangės bus sutaupoma vietos.
“Kiti prieskoniniai augalai – kvapusis rozmarinas, kilnusis lauramedis (lauras), tikrasis kardamonas, tikrasis imbieras, ciberžolė gali būti auginami interjere kaip dekoratyvūs daugiamečiai kambariniai augalai. Šių augalų lapai, sėklos ar šakniastiebiai naudojami pagardinti ir aromatizuoti arbatas, padažus, salotas, mėsą, sriubas ir panašiai. Tikroji mirta, dėl kartoko skonio, nėra plačiai vartojama kaip prieskonis, nepaisant malonaus kvapo. Kulinarijoje daugiausia vartojama Viduržemio jūros regione. Šie augalai vasarą puikiai jausis sode ar balkone, tik atėjus rudeniui svarbu nepamiršti sunešti į vėsesnę verandą”, – priduria pašnekovė.
Specialistai nepataria žiemą sėti vasarą populiaraus krapo – jis išstyps ir turės mažai šakelių. Anot A. Klimienės, nevertėtų sėti ir vaistažolių. “Trūkstant natūralios šviesos, jos nesukaupia tiek naudingų medžiagų, be to, be papildų sunku jas išauginti. Taigi sveikiau bus naudoti per vasarą ir rudenį sudžiovintas”, – pataria ji.
