53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Pradėti kompostuoti niekada nevėlu

Pradėti kompostuoti niekada nevėlu

Ruduo – tai metas, kada skaičiuojame gamtos gėrybių derlių, kuris užderėjo mūsų soduose ir daržuose, kada gamta keičia savo rūbą ir džiugina mus gražiausiomis savo spalvomis. Tai taip pat metas, kada turime pagalvoti, kaip tinkamai pasirūpinti nukritusiais lapais, paskutine suvešėjusia žole, sodo, daržo ir kitomis žaliosiomis atliekomis. Pats naudingiausias ir tinkamiausias tam būdas – kompostavimas.

Kompostavimas – tai biologiškai skaidžių (žaliųjų sodo, daržo, virtuvės) atliekų tvarkymo būdas, kai dėl natūraliai vykstančių irimo procesų susidaro kompostinė žemė. Tai būdas teisingai perdirbti bei panaudoti žaliąsias atliekas ir išvengti jų kaupimo sąvartynuose, taip išsaugant švaresnę ir sveikesnę aplinką, mažinant neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, mažinant mūsų išlaidas, reikalingas atliekoms sutvarkyti. Subrendęs kompostas yra vertinga trąša, praturtinanti žemę maistingosiomis medžiagomis, gerinanti dirvožemio struktūrą.

Daugelyje šaltinių pažymima, jog kompostuoti geriausia pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, tačiau jei pasiryžote žaliąsias atliekas pradėti tvarkyti tinkamai ir jas kompostuoti, pradėti niekada nebus per vėlu.

Kompostui ruošti tinka biologiškai skaidžios virtuvės ir daržo bei sodo atliekos: vaisiai, daržovės, šienas, šiaudai, žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augmenija ir dumbliai, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai, kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, sena vazonų žemė, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai, medžio pelenai ir anglys.

Kompostuoti netinka: mėsa, žuvis, skerdienos atliekos, riebalai, kaulai, pieno produktai, sintetinės atliekos, sergantys, pesticidais užkrėsti augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas, virtos daržovės, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai. Netinkamai kompostuojant sklinda nemalonūs kvapai, gali atsirasti parazitų, plinta augalų ligos ar kenkėjai, žūsta kompostuojami organizmai, kompostas tampa bevertis.

Kompostavimo vieta turėtų būti parenkama atokioje sklypo vietoje, nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų ir neperkaistų nuo tiesioginių saulės spindulių. Kompostuoti galima tiesiog ant žemės kraunant į krūvą arba naudoti kompostavimo konteinerius. Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė, kompostas greičiau subręsta, lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

Pradedant kompostuoti apatinis sluoksnis turėtų būti klojamas iš lėčiau pūvančių stambesnių atliekų: medžių šakų, žievių ir pan. Tai pagerina oro patekimą ir drenažą komposto krūvoje. Patartina nedėti vienos rūšies atliekų storais sluoksniais, atliekas reiktų maišyti vienas su kitomis, atliekų rūšys turėtų būti kuo įvairesnės, sluoksniuojant kompostuojamas atliekas rekomenduojama įdėti keletą stambesnių šakelių ar kitokių atliekų, kurios neleistų komposto masei susislėgti. Ką tik nupjautą žolę, sugrėbtus lapus prieš dedant į komposto krūvą, reikėtų padžiovinti ir sumaišyti su kitomis, geriau stambesnėmis atliekomis, kad jie nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, dėl ko gali prasidėti rūgimas ir komposto gamybos proceso sulėtėjimas ar visiškas sustojimas. Į naują kompostą galima įdėti šiek tiek jau pagaminto komposto – tai taip pat pagreitina mikroorganizmų dauginimąsi, irimo procesus.

Norint pasigaminti tinkamo komposto, kompostuojamos atliekos turi gauti pakankamai deguonies, drėgmės (apie 50-60 %), temperatūra komposto viduje turėtų pakilti vidutiniškai iki 50°C. Jei netenkinama nors viena iš sąlygų – kompostavimosi procesas lėtėja ar net visai sustoja. Norint, jog procesai vyktų sklandžiai, komposto masę reikia laikas nuo laiko pavartyti (apsaugo nuo perkaitimo, drėgmės pertekliaus, prisotinama deguonies), jei yra per sausa – kompostą reikia palaistyti, jei per drėgna – vartant pridėti sausesnių medžiagų. Teisingai kompostuojant kompostinė žemė susidaro per 1-1,5 metus. Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.

VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno RATC), siekdamas skatinti gyventojus kompostuoti namų ūkiuose susidarančias biologiškai skaidžias atliekas bei mažinti jų patekimą į regioninius sąvartynus, šešių Kauno RATC aptarnaujamų savivaldybių (Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių rajonų) individualių namų bei sodo sklypų savininkams suteikė galimybę įsigyti nemokamus plastikinius konteinerius namudiniam kompostavimui (30 tūkst. vnt.). Šie konteineriai yra viena iš šiuo metu Kauno RATC įgyvendinamo ES finansuojamo projekto „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra”, projekto Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-008, dalių.

Preliminari projekto vertė yra 133,6 mln. litų be PVM, ES finansuojama dalis sudaro apie 102,9 mln. Lt be PVM, VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro numatoma dalis – 30,7 mln. Lt be PVM. Kauno RATC bendradarbiaujant su rajonų atliekų tvarkytojais jau yra išdalinta didžioji dalis konteinerių, tačiau Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių, Kauno rajonų (Kauno miesto privačių namų valdų savininkams jau yra išdalintas visas numatytas konteinerių kompostavimui kiekis) privačių namų valdų ir sodo sklypų savininkai vis dar turi galimybę nemokamai įsigyti kompostavimo konteinerį ir prisidėti prie teisingo ir naudingo atliekų tvarkymo, sveikesnės ir švaresnės aplinkos išsaugojimo, sąvartynų užimamų plotų, į juos patenkančių atliekų kiekių bei išlaidų, skirtų jų sutvarkymui, mažinimo. Privačių namų valdų ir sodo sklypų savininkus, kurie dar nesuspėjo pasinaudoti galimybe nemokamai gauti kompostavimo konteinerį, kviečiame kreiptis į savo rajono komunalinių atliekų tvarkytoją ir tokį konteinerį įsigyti. Konteinerių kompostavimui skaičius yra ribotas.

Mano išsaugoti straipsniai