Kelių kilogramų trąšų maišelis kainuoja beveik dešimt litų, todėl dažnas norėtų įsiveisti kompostavimo sliekų ir ekologiškai tręšti daržą.
Kinų kulinarai, pasak žinovų, gamina puikius sliekų patiekalus. Jau seniai mokslininkai nustatė, kad sliekų mėsa yra tokia pat maistinga kaip ir jautiena.
Vis labiau populiarėja
Vienos Lietuvoje vykusios žemės ūkio parodos metu buvo galima paragauti kotletų, iškeptų iš Kalifornijos raudonųjų sliekų, kurie perdirba kompostą. „1959 m. JAV, Kalifornijoje, buvo išvesti hibridiniai sliekai, galintys gyventi ir daugintis pramoninėmis sąlygomis bei išskiriantys daug humuso. Dabar JAV sliekus augina ūkininkai, norintys optimaliai panaudoti fermose ir laukuose susikaupiančias organines atliekas. Sliekai į organines trąšas perdirba maisto, buities, miško ir medienos pramonės atliekas, kanalizacijos vandenų nuosėdas, žemės ūkyje susikaupusias organines medžiagas“, – vardijo Lietuvos sliekų augintojų asociacijos (LSAA) viceprezidentas Egidijus Žičkus. Jis teigė, kad Lietuvoje ypač aktyviai imta domėtis šiais sliekais, kai naudojantis ES parama atsirado galimybė plėtoti ekologinę žemdirbystę.
Pastaruoju metu padaugėjo privačių valdų savininkų, kompostuojamoms atliekoms perdirbti pasitelkiančių sliekus. Vieni tai daro įsigydami specialias kompostavimo dėžes, kiti patys įsirengia kompostines.
Trečias kartas nemelavo
Klaipėdos rajone gyvenantis Pranciškus Jurgutis tik po trijų nesėkmingų bandymų išmoko auginti Kalifornijos raudonuosius sliekus. „Prieš devynerius metus nusipirkau kibirėlį sliekų ir visus paleidau į komposto krūvą sodo gale. Vasarą vis pažiūrėdavau, kaip jie triūsia, tačiau rudeniop mano sliekai dingo. Tik vėliau sužinojau, kad viską suėdę jie arba žuvo iš bado arba iškeliavo kitur ieškoti maisto, bet greičiausiai juos išgaudė kurmiai, nes komposto krūva buvo supilta ant žemės“, – pasakojo vyras.
Vėliau jis sliekus augino metalinėje statinėje, kurios apačioje buvo anga tam, kad semtuvėliu galima būtų paimti biohumusą. Tačiau vyriškį vėl ištiko nesėkmė. Išvažiuodamas atostogauti jis pamiršo pridengti statinę ir po stiprios liūties visi sliekai žuvo vandenyje. Trečias kartas nemelavo. „Išbetonavau 10 metrų ilgio ir 2 metrų pločio plotą, padalijau jį į 3 dalis pertvaromis. Sieneles, kaip įprastai komposto dėžei, sukaliau iš lentų. Į vieną dalį pilu atliekas, vidurinėje darbuojasi sliekai, o trečiame plotelyje jau būna paruoštas biohumusas“, – seniai pamiršęs, kiek kainuoja trąšos, sakė P.Jurgutis.
Neišrankūs maistui
Tik vėliau jis sužinojo, kad galima pievoje patiesti storą polietileno plėvelę, kurią reikia subadyti šakėmis, kad prasisunktų vanduo, jei sliekai bus auginami lauke. Tinka ir vielos tinklas su 15×15 mm dydžio akutėmis, kad negalėtų patekti kurmiai. „Labai svarbu, kad minifermos pagrindas būtų nuožulnus, nes sliekai nemėgsta mirkti vandenyje“, – perspėjo pašnekovas. Pirmą sliekų partiją jis pataria maitinti perkaitusiu sodo kompostu, kuris vėliau papildomas sliekams tinkamu organiniu maistu.
Pasak vyro, pertvarų galima ir nedaryti. Tada sliekų nereikės kilnoti, nes jie kuo puikiausiai keliauja ten, kur yra maisto. „Perdirbtas sliekų maistas ir yra biohumusas. Juo galima tręšti viską, kas tik auga sode, darže ir gėlyne“, – tikino vyras. Kalifornijos sliekai neišrankūs. Jiems tinka nupjauta žolė, lapai, net mažos šakelės, popierius, maisto atliekos. „Į komposto dėžę galima pilti net kavos ir arbatos tirščių, tačiau labai rūgštaus ar aštraus maisto šiems ėdrūnams geriau neduoti“, – sakė P.Jurgutis.
Bijo šalčio
Žiemą lauke sliekai išgyvens, jei komposto krūva, kurioje jie liks žiemoti, bus tinkamai apdengta. Nuo šalčio ją galima apdengti pjuvenomis, storo kartono lakštais, šiaudais, senais puspalčiais ir pan. „Sliekais, kaip ir viskuo, kas gyva, žmogus turi rūpintis. Pramoniniu būdu auginami sliekai nuolat būna 18–20 laipsnių šilumoje. Žiemą dažnai einu prie savo sliekų ir žiūriu, kaip jiems sekasi. Pasirūpinu, kad netrūktų maisto. Visiems patarčiau nepagailėti kelių dešimčių litų, nusipirkti sliekų ir paleisti juos tinkamai įrengtoje komposto dėžėje“, – ragino P.Jurgutis.
Žiemą sliekų gyvenimas apmiršta, jie beveik nesidaugina, o atkunta balandžio mėnesį ir darbuojasi iki pirmų rudens šalčių.
TAIP PAT SKAITYKITE:
5 patarimai, kad namų interjeras taptų jaukesnis
Šiaudinį būstą statanti šeima: ateityje tokių namų tik daugės
Verta pabandyti
LSAA vadovas Gintaras Šimkus teigė, kad susidomėjimas sliekais Lietuvoje auga. Sliekai daugiausia perkami nedideliais kiekiais. Vyrai dažniausiai sliekus naudoja žvejybai. Moterys, pasak G.Šimkaus, – biohumuso gamybai, nes jos prižiūri šiltnamius, daržus, todėl joms rūpi, kokio derliaus sulauks.
Sliekų augintojai parduoda juos kilogramais, viename kilograme būna apie 4 tūkst. sliekų. Pasak pašnekovo, iš pradžių kilogramo sliekų vidutiniam sodui turėtų pakakti. Tačiau prieš pradedant juos auginti verta pasitarti su specialistais.
Palyginti su mėšlu, biohumusas turi 100 kartų daugiau bakterijų, kurios atkuria dirvos gyvybingumą.
Pasak mokslininkų, biohumuso rūgštingumas yra artimas neutraliam – pH 6,5–7,2, tad įterptas į dirvožemį trukdo plisti įvairių augalų ligų sukėlėjams.
Palyginti su kitais sliekais, Kalifornijos raudonieji sliekai gyvena 4 kartus ilgiau (iki 16 metų) ir yra 10 kartų vislesni. Vienas sliekas per metus gali turėti 1 500 palikuonių.
Jeigu temperatūra palanki, vienas toks sliekas suėda du kartus daugiau maisto, nei sveria pats. Kalifornijos raudonieji sliekai minta organinėmis medžiagomis. Tiesa, jos turi būti papuvusios. Tokias atliekas sliekai sučiulpia, nes neturi dantų.
