Atėjus šiltajam metui, o kartu ir statybų sezonui, daugelio žmonių akys krypsta į pastatų šiltinimą bei renovaciją, po kurios namai turi tapti bent kelis kartus ekonomiškesni. Tačiau tam, kad renovacijos rezultatai pranoktų gyventojų lūkesčius, reikia tinkamai pasirinkti tiek technologinius sprendimus, tiek pastatų šiltinimo medžiagas.
Renovacija turi rūpėti tiek valdžiai, tiek gyventojams
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) vyresnysis mokslo darbuotojas ir Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vadovas dr. Česlovas Ignatavičius teigia, kad viešoje erdvėje jam tenka matyti įvairių spekuliacijų renovacijos tema, tačiau jo nuomone, pastatų modernizacijos idėja savaime patraukli, dėl vienos ir labai paprastos priežasties – sutaupytų pinigų.
„Įvairūs duomenys rodo, kad Lietuvoje pastatų šildymui suvartojama apie 40 procentų šalyje gaminamos šilumos energijos, kai tuo tarpu žaliavų šilumos energijos gamybai turime labai nedaug, tik apie 10 – 12 proc. reikiamo kiekio. Tad likusias žaliavas tenka brangiai importuoti iš užsienio valstybių. Šilumos energijos kainai nuolat augant, žmonėms, ypač gyvenantiems anksčiau pastatytuose bei nemodernizuotuose pastatuose, už šilumos energiją tenka išleisti net apie 30 – 55 proc. gaunamų pajamų, lyginant su Vakarų šalimis, kuriose gyventojai išleidžia tik 8 – 12 proc. Akivaizdu, kad ir toliau nevaldomai brangstant šilumos energijai, galėsime sumažinti tik jos suvartojamą kiekį, būtent, todėl renovacija ir pastatų šiltinimas turi tapti vienu pagrindinių šių dienų tikslų bei užduočių“, – sako mokslininkas
Jo nuomonei pritaria Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys, kurio įsitikinimu pastatų modernizacija tai – valstybinis ir strateginis projektas. „Kalbant apie renovacija akivaizdu, kad tai naudinga visiems Lietuvos gyventojams, o ne tik verslui ar valdžiai kaip dabar kartais bandoma teigti. Sutinku, jog kartais dar trūksta kompleksinio požiūrio į šį procesą, o žmonėms siūlomi brangiausi, tačiau nebūtinai naudingiausi sprendimai. Norint to išvengti būtinas glaudesnis valdžios ir statybų ekspertų bendradarbiavimas“, – teigia A. Vapšys.
Pigesnių sprendimų yra
Statybų ekspertai sutaria, kad apšiltinant bei renovuojant daugiabučius pastatus, yra keletas kriterijų, pagal kuriuos reikėtų rinktis statybinę izoliacinę medžiagą. Tačiau vieni svarbiausių – apšiltinimo medžiagos termoizoliacinės savybės, statybinės medžiagos kokybė ir kaina. Štai VGTU mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad šiuo metu atliekant sertifikuotą išorinių sienų šiltinimą su polistireniniu putplasčiu, gaunamos patikimos ir nebrangios pastatų šiltinimo sistemos.
„Atlikti bandymai rodo, kad polistireniniu putplasčiu su plonasluoksnio tinko apdaila apšiltintos išorinės sienos atsiperka maždaug po 4,9 – 6,68 metų. Manau, kad tai yra geras rezultatas, o tokiu būdu šiltindami išorines atitvaras ne tik neleistume pinigų vėjais, tačiau ir sutaupytume lėšų kitiems būtiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams“, – teigia dr. Česlovas Ignatavičius. Jis pastebi, kad polistireninis putplastis buvo išrastas Vokietijoje, kurioje techniniai statybos sprendimai visada pasižymėjo racionalumu ir taupumu. „Šią pastatų šiltinimo medžiagą sudaro net 98 procentai oro porų, o kaip žinome – oras puikiai sulaiko šilumą. Dėl puikių termoizoliacinių, fizinių bei ekologinių savybių Vokietijoje net apie 80 procentų namų yra apšiltinami polistireniniu putplasčiu. Na, o Lietuvoje, šią termoizoliacinę medžiagą rankasi gyventojai, kurie nori sėkmingai investuoti į savo gerbūvį, džiaugtis jaukia ir sveika gyvenama aplinka, pasiekti didelio šiluminės energijos sutaupymo, o taip pat pastebimo sąskaitų už šildymą sumažėjimo“, – sako Č. Ignatavičius.
Siekia užtikrinti kokybę
Nors statybų ekspertai sutartinai kartoja, kad pastatų modernizacija yra gėris, viešoje erdvėje matome ir prastų renovacijos atvejų. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas A. Vapšys mano, kad tam yra įvairių priežasčių. „Pirmiausia, neverta užmiršti statybos darbų atlikimo kokybės. Jeigu lyginsime su pirmaisiais namų renovacijos atvejais, galime teigti, kad darbų kokybė gerėja. Tačiau važinėdamas po Lietuvą, matau, kad statybose ne visada dirba kvalifikuoti, diplomuoti ir kompetentingi meistrai. Manau, kad tokioje atsakingoje srityje privalo dirbti tik tie specialistai, kurie turi ir gali įrodyti savo kvalifikaciją“, – pabrėžia A. Vapšys.
Kolegai pritaria PPA prezidentas dr. Č Ignatavičius. Juo nuomone, labai svarbu, jog statybininkai visada darbus atliktų tiksliai pagal projektą, o taip pat vadovautųsi gamintojų pateikiamos taisyklėmis. „Praktika rodo, kad atsiranda įvairių savamokslių žmonių, kurie lengvabūdiškai eksperimentuoja ir nesilaiko pateikiamų rekomendacijų. Suprantama, jog tokiais atvejais rezultatai dažniausiai būna prasti. Mūsų asociacija siekia sumažinti nekokybiškų darbų kiekį bei pagelbėti visiems specialistams, dirbantiems su polistireniniu putplasčiu. Dėl to, šiuo metu intensyviai ruošiame atnaujintas taisykles, kuriose pateiksime daug naudingos informacijos su įvairiais pavyzdžiais ir išsamiais komentarais“, – sako Č. Ignatavičius.
Būtina pabrėžti, kad atnaujintų taisyklių rengėjai, ruošdami informaciją konsultavosi ir tarėsi su projektuotojais. Rengiant taisykles buvo stengiamasi įvertinti jų poreikius ir detalizuoti projektuotojams aktualias temas, todėl jas recenzuoti buvo pakviestas Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius. „Kartu su regėjais esu aptaręs daugelį projektuotojams rūpimų klausimų, o taip pat pateikęs ir savo pasiūlymus bei įžvalgas, į kurias taisyklių rengėjai atsižvelgė. Šis dokumentas yra labai laukiamas ir bus naudingas projektuotojams bei statybų techniniams prižiūrėtojams. Atnaujintos taisyklės pagelbės, norint rasti atsakymus į kylančius klausimus ir priimti teisingus sprendimus“, – teigia J. Mulevičius. Jo nuomone, vadovaujantis šiuo dokumentu, projektai bus vykdomi profesionaliau, o specialistai galės dar labiau pagilinti savo žinias.
