Dažniausiai iš visų kopūstų veislių – žiedinis kopūstas, Briuselio kopūstas, ropinis kopūstas, garbanotasis kopūstas ir kiti – mūsų lysvėse ir ant stalų galima išvysti įprastą baltąjį gūžinį kopūstą. Kaip jį išsaugoti šviežią iki pavasario, kokios jo veislės geriausiai tam tinka ir į ką atkreipti dėmesį.
Kopūstas – puiki daržovė, tikras vitaminų ir naudingiausių mikroelementų šaltinis. Jis paįvairins jūsų racioną rudens ir žiemos laikotarpiu, taip pat padės kovoti su avitaminoze. Tam jį sūdo, raugina, marinuoja ir ruošia įvairius patiekalus iš šviežio.
Atrodytų, laikyti kopūstą nėra sudėtinga, tačiau iš tikrųjų išsaugoti jį iki pavasario nėra taip paprasta. Juk reikia ne tik teisingai pasirinkti rūšį ir atsižvelgti į jo auginimo sąlygas, bet ir kruopščiai paruošti pačią saugojimo vietą. Taigi, pasiaiškinkime kaip visa tai padaryti.
Kokios kopūsto veislės tinka laikymui?
Susimąstyti apie gūžinio kopūsto laikymą reikia dar prieš sodinant šią daržovę. Iš pradžių apsispręskite dėl subrendimo terminų: ankstyvieji, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ar vėlyvieji. Ankstyvųjų veislių kopūstai nuimami gegužės ar birželio mėnesį ir ilgalaikiam saugojimui jie netinka. Vidutinio ankstyvumo kopūstus galima išlaikyti apie du-tris mėnesius.
Jeigu norite apsirūpinti kopūstais šešiems-aštuoniems mėnesiams, teikite pirmenybę vidutinio vėlyvumo ar vėlyviems kopūstams, kurie puikiai laikosi ir tinka marinavimui, rauginimui ir ilgalaikiam laikymui. Jų galvos tvirtos, tankios, juose labai daug ląstelienos.
Vidutinio vėlyvumo kopūstų veislės
Iš vidutinio vėlyvumo baltųjų gūžinių kopūstų ypač geri yra:
„Podarok“ – jo žalsvai baltos gūžės puikiai išsilaiko iki šešių-septynių mėnesių;
„Dobrovodskaja“ – gūžės sveria iki šešių kilogramų ir savo savybių nepraranda apie pusmetį;
„Vjuga“ – šie pilkšvai žali tarsi vašku dengti kopūstai pragulės iki aštuonių mėnesių.
Ne tokios populiarios, tačiau ne mažiau įdomios yra šios vidutinio vėlyvumo kopūstų veislės: „Rusinovka“, „Slava 1305“, „Urožainaja“, „Stoličnaja“, „Beloruskaja 455“, „Final“, „Braunšveigo“, „Dauzrvais“. Dėmesio vertos ir hibridinės veislės: „Megatonas“, „Kriumon F1“, „Hermes“, „Menza“, „Rinda“, „Hannibal“ ir kitos.
Vėlyvosios kopūstų veislės
Tarp vėlyvųjų kopūstų veislių populiariausios yra:
„Belosnežka“ – šios veislės kopūstų baltai žalios galvos nesutrūkinėja ir gali išsilaikyti iki pusės metų;
„Amager“ – viena iš geriausiai išsilaikančių kopūstų veislių (iki aštuonių mėnesių);
„Kamennaja golovka“ – su apskritai paplokščiomis gūžėmis, kurios per dvylika mėnesių pasidarys tik dar skanesnės.
Sodininkai mėgsta ir kitas vėlyvąsias veisles („Biriuza plius“ „Morozo“, „Biriučekytskaja 138“, „Langedeiker“, „Sacharnaja golova“) ir hibridus („Bartolo“, „Kolobok F1“, „Atrija“, „Aros“, „Ekstra“).
Kaip auginimo sąlygos atsiliepia kopūsto gebėjimui išsilaikyti
Gebėjimas išsilaikyti priklauso ne vien nuo kopūstų rūšies, bet ir nuo auginimo sąlygų. Kopūstai, kurie yra išaugę lengvame ar vidutiniame dirvožemyje, išsilaiko kur kas geriau už tuos, kurie užauginti priemolyje. Kritulių perteklius rudenį neigiamai atsiliepia kopūstų gebėjimui išsilaikyti. Dar nespėjusios susiformuoti gūžės sukęžta ir suskeldėja.
Turi įtakos ir trąšų kiekis. Beje, ne vien trąšos, kurios buvo naudotos auginant kopūstus, bet ir tos, kuriomis buvo tręšiamos ankstesnės toje pačioje vietoje augusios kultūros.
Nepamirškite, kad azotu pertręštoje dirvoje augę kopūstai ilgalaikiam laikymui netinkami! Tokių kopūstų lapuose stipriai sumažėja sausųjų medžiagų, dėl ko gūžės suskeldėja, greitai sukežta ir ima pūti. O štai padidintas fosforo ir kalio trąšų kiekis kopūstų laikymui gali tik pasitarnauti.
Kada ir kaip nuimti kopūstų derlių?
Kopūstų derliaus nuėmimas pradedamas tada, kai dienos temperatūra svyruoja nuo plius 2 iki plius 8 laipsnių Celsijaus, o naktimis būna nedidelės šalnos, ne mažiau minus 3 laipsnių Celsijaus. Anksčiau nuimtos gūžės dažnai pradeda vysti, vėliau suskeldėja.
Geriausia kopūstų derlių nuimti esant sausam orui, kitaip juos teks iš pradžių išdžiovinti, o tai suteikia nemažai papildomų rūpesčių. Nupjaukite kopūstų gūžes aštriu peiliu, palikdami dviejų-trijų centimetrų ilgio kopūstkotį. Tačiau jeigu ketinate laikyti kopūstus pakabintus už kopūstkočių, jų nupjauti nereikia. Bet kokiu atveju neverta nupjauti viršutinių lapų – palikite du viršutinius lapus apsaugai nuo nedidelių mechaninių pažeidimų ir įvairių ligų.
Kopūstų rūšiavimas
Ilgalaikiam laikymui atrinkite tik tvirtas, nepažeistas ir subrendusias gūžes. Išbrokuokite:
visas nesubrendusias gūžes;
mechaniškai pažeistas gūžes;
suskilusias gūžes;
pašalusias, taip pat kenkėjų ir ligų pažeistas gūžes – jos taip pat netinka ilgalaikiam laikymui.
Kopūstų laikymas
Kopūstų laikymo būdų yra net keletas ir kiekvienas jų savaip geras. Pasirinkite tą, kuris tinkamiausias jūsų sąlygoms. Tačiau turėkite omenyje, kad apsispręsti reikia dar prieš nuimant kopūstų derlių.
Kopūstų laikymo sąlygos
Kopūstus galima laikyti rūsiuose, sandėliukuose ar šaldytuvuose, balkonuose ir netgi žemės tranšėjose. Kad ir kur nuspręstumėte laikyti šią vertingą daržovę, svarbiausia yra užtikrinti optimalią jos laikymo temperatūrą (nuo minus 1 iki plius 1 laipsnio Celsijaus) ir santykinį drėgnumą (85-95 procentai). Nepaisant pakankamai didelio drėgnumo, patalpoje neturi būti grybelių ir pelėsio. Bent kartą per mėnesį patalpą išvėdinkite.
Kai jau nusprendėte, kur laikysite kopūstus, ir sukūrėte tam reikiamas sąlygas, turite pasirinkti labiausiai jums tinkantį laikymo būdą.
1. Dėžėje
Tai pats paprasčiausias ir didelių pastangų nereikalaujantis būdas. Gūžes tiesiog sudėkite vienu sluoksniu į dėžę ir žiūrėkite, kad jie tarpusavyje nesiliestų.
2. Lentynose
Tai vienas populiariausių kopūstų laikymo būdų. Palei sienas reikia įrengti lentynas, kurių plotis ne mažiau kaip 20 centimetrų, o aukštis siekia apie 30 centimetrų (taip, kad jose laisvai tilptų kopūsto gūžė). Kopūstų galvas reikia dėti kopūstkočiu į viršų, popieriuje arba maistinėje polietileno plėvelėje.
3. Ant smėlio „pagalvės“
Į nedidelę dėžę supilamas 20 centimetrų storio sauso smėlio sluoksnis ir į jį įbedamas kopūstas kopūstkočiu į apačią. Turėkite omenyje, kad renkantis šį laikymo metodą, kopūstkotis turi būti ne trumpesnis kaip aštuoni centimetrai.
4. Smėlyje
Kopūstus laikyti galima ne tik ant smėlio „pagalvių“, net ir pačiame smėlyje. Tam kopūstkočius reikia nupjauti iki pat gūžės, jas sudėti į medinę dėžę maždaug trijų-penkių centimetrų atstumu viena nuo kitos. Sudėjus pirmą sluoksnį, jis visiškai užpilamas sausu smėliu, tada dedamas antras sluoksnis ir taip toliau, kol užpildoma visa dėžė. Šis būdas geras tuo, kad labai sumažina derliaus praradimą laikymo metu.
5. Molio „kailiniuose“
Sumaišykite dvi dalis molio su viena dalimi vandens, turi gautis tirštos grietinės konsistencija. Šia mase aptepkite kiekvieną kopūsto gūžę, leiskite išdžiūti ir tada daržoves sudėkite ant lentynų rūsyje.
6. Rietuvėse
Rūsio patalpoje iš penkių-penkiolikos centimetrų storio medienos tašų paruošiamos piramidės formos rietuvės. Rietuvės pagrindas maždaug pusantro metro, o aukštis – apie metrą. Tašai sukalami grotelėmis taip, kad tarp jų liktų 10х10 centimetrų tarpai.
Kopūstkočiai nupjaunami iki pat gūžės. Pirmas sluoksnis sudedamas taip, kad tarp gūžių būtų nedidelis atstumas (apie dešimt centimetrų). Paskui dedamas kitas sluoksnis, tik paliekami kiek didesni tarpai. Taip iš kopūstų padaroma piramidė, kurios viršuje tėra vienas kopūstas. Dėl geros ventiliacijos kopūstai rietuvėse išsilaiko iki pat pavasario.
7. Kibire ar krepšyje
Taip taip, kopūstus laikyti galima ir kibiruose, ir netgi krepšiuose, pripildytuose paprasčiausios daržo žemės! Kruopščiai iškaskite gūžę su šaknimis ir lengvai užkaskite kibire ar krepšyje su drėgnu gruntu. Padėkite rūsyje ir kartą per mėnesį palaistykite.
8. Pakabinti
Jeigu jūsų rūsyje sudėjus derlių vietos liko labai mažai, o kopūstų nebėra kur padėti, tuomet geriausias sprendimas – pakabinti juos už kopūstkočių ties lubomis. Kiekvieną kopūstkotį apvyniokite tvirta virve ir pakabinkite ant į lubas įsuktų varžtų taip, kad gūžės tarpusavyje nesiliestų. Kabantys kopūstai puikiai ventiliuojasi, vadinasi, jų neturėtų užpulti ligos ir puvinys.
9. Šaldytuve
Kadangi optimali kopūstų laikymo temperatūra yra nuo minus iki plius vieno laipsnio Celsijaus, šaldytuve šią daržovę galima laikyti vadinamojoje nulinėje zonoje, kuri yra tik šiuolaikiniuose modeliuose. Jeigu tokios nėra, kopūstus sėkmingai galima laikyti daržovėms skirtame skyriuje, nustačius minimalią temperatūrą. Taip pat kaip rūsyje ant lentynų, gūžės apvyniojamos popieriumi ar maistine plėvele. Jeigu jūs naudojate plėvelę, stebėkite, kad ji gerai priliptų prie gūžės. Kitaip bėgant laikui tarpeliuose gali atsirasti kondensatas, tokiu atveju plėvelę paprasčiausiai reikia pakeisti nauja.
Įvyniojimas popieriuje taip pat prailgins kopūsto laikymą šaldytuve. Kiekvieną gūžę apvyniokite popieriumi, įdėkite į celofano maišelį ir palikite tarpą ventiliacijai, tada padėkite į daržovėms skirtą skyrių. Bėgant laikui popierius sugers drėgmę, todėl jį reikia periodiškai apžiūrėti ir esant reikalui keisti.
10. Balkone
Balkone kopūstus, taip pat įvyniotus į maistinę plėvelę ar popierių, laiko penoplastu apšiltintose dėžėse arba specialiuose buitiniuose termokonteineriuose.
11. Žemės tranšėjose
Kopūstus laikyti galima ir žemėse iškastose tranšėjose. Tam ant kalvos kasama maždaug pusės metro gylio ir maždaug 60 centimetrų pločio duobė. Dugnas išklojamas šiaudais, ant jų dviem eilėm išdėliojami kopūstai. Ant viršaus vėl dedamas šiaudų sluoksnis, pridengiama mediniu skydu ir užpilama 20 centimetrų storio žemės sluoksniu. Atėjus šalčiams tranšėjos apšiltinamos tais pačiais šiaudais ar sudžiuvusių lapų sluoksniu.
Šis būdas geras tuo, kad nemažos gūžės neužima vietos patalpoje. Tačiau jis turi ir trūkumų – tranšėjoje jie sudrėksta, greitai pradeda pūti ir neatlaiko didelių šalčių. Ir netgi jeigu kopūstai stebuklingai išsilaikys idealios būklės, kažin ar jums pavyks greitai juos išimti iš po žemių lyjant lietui ar po sniegu.
Ruošdami kopūstus laikymui atkreipkite dėmesį ne tik į veislių savybes, bet ir visus aukščiau išvardintus niuansus. Tik taip galėsite kopūstų derlių be nuostolių išsaugoti iki pat pavasario.
Kopūstų ligos laikymo laikotarpiu
Nuėmę kopūstų derlių ilgalaikiam laikymui nepamirškite periodiškai jų patikrinti – ar kopūstkočiai nepradėjo pūti, ar nepasirodė ligų požymiai? Jeigu taip, pažeistas galvas skubiai išimkite iš saugojimo vietos, kitaip infekcija netrukus apims visą derlių.
Laikymo laikotarpiu kopūstus gali „užpulti“ įvairios ligos, tačiau dažniausiai pasitaiko:
Pilkasis pelėsis
Ant galvų atsiranda pūkuotas pelėsis, o po kurio laiko gūžės pradeda pūti. Dažniausiai pilkasis pelėsis pažeidžia tuos kopūstus, nuo kurių buvo nuimti visi apsauginiai lapai, taip pat jeigu gūžės pažeistos mechaniškai ar pašalusios. Nors gali susirgti ir visiškai sveika gūžė, kuri buvo teisingai saugoma. Taip nutinka tuomet, jeigu laikymo vietoje nepaisoma temperatūros režimo ar yra daug didesnis ar mažesnis drėgnumas. Pasirodžius pirmiesiems pilkojo pelėsio požymiams kopūstus būtina peržiūrėti, išvalyti visas pažeista svietas ir apdorojus kreida gūžes sudėti atgal.
Minkštas puvinys
Bakteriozė ar minkštas puvinys puola tik mechaniškai pažeistas ar įtrūkusias kopūstų galvas. Minkšto puvinio pažeistą gūžę būtina išimti iš saugyklos, nes esant plius keturių-penkių laipsnių temperatūrai liga nustoja vystytis.
Gudrybė, kuri padės „pratęsti kopūsto gyvenimą“
Štai dar vienas patyrusių sodininkų patarimas: prieš dėdami kopūstus į saugyklą gūžes apibarstykite paprasta kreida ar gesintomis kalkėmis. Tai padės užkirsti kelią pilkojo pelėsio ir kitų ligų atsiradimui.
Ką daryti su „nekondiciniais“ kopūstais
Neverta nusiminti, jeigu sudėjus derlių į saugojimo vietą lieka labai daug „nekondicinių“ kopūstų. Visus kopūstus, kurie ilgam žiemojimui netinkami, kol neprarado savo skonio savybių galima panaudoti ruošiant įvairius patiekalus.
