Stalius-mėgėjas Jonas Udris sutiko pasidalinti savo kūriniu – dviejų kėdžių ir stalo komplektu savo vaikams, kurį pasigamino pats.
Medinius žaislus ir baldus savo vaikams J. Udris gamina jau ketveri metai. „Pasitaiko, kad pagaminu ką nors ir draugų vaikams dovanų, taip pat su draugais kuriame internetinę tokių daiktelių parduotuvę. Kadangi vaikai jau turi mano gamintą virtuvėlę, todėl norėjosi, kad ir kėdės su staliuku būtų tokio pat stiliaus. Parduotuvėse parduodami komplektukai paprastai gaminami naudojant kuo pigesnes medžiagas, atrodo standartiškai ir nuobodžiai“, – priežastis, kodėl ėmėsi tokio darbo nurodo pašnekovas.
Stalo ir kėdučių komplektas pagamintas iš standartinių 18 mm storio klijuotos eglės plokščių, pirktų parduotuvėje. Šis konkretus komplektas padengtas linų sėmenų aliejaus ir bičių vaško mišiniu, tačiau šią medieną norint galima lakuoti, dažyti, ar net daryti dekupažą. Standartiniai vaikiškų baldukų matmenys: stalas – 50x50x50 cm, kėdučių sėdimoji dalis – 30 cm aukščio.
Kadangi tokiems baldams reikia keleto vienodų detalių, tokiais atvejais J. Udris pirma pasidaro šabloną, o paskui pagal jį gamina kitas detales. Šabloną jis pasilieka ateičiai, jei prireiktų. „Vien su siaurapjūkliu tokių baldų nepadarysi, tačiau kiekvienas stalius-mėgėjas paprastai turi viską, ko reikia tokiam baldų komplektui pasigaminti: juostinį pjūklą, frezavimo stalą, grąžtą ir kelis šlifavimo įrankius. Aš mėgstu daryti baldus taip, kad esant reikalui būtų galima juos nesunkiai išardyti ir kokią detalę pakeisti, todėl nenaudoju klijų, o detales sujungiu mediniais kaištukais ir paslėptais varžtais“, – dalijasi jis.
Jonas teigia, jog nuo projekto iki galutinio produkto galima apsisukti per dieną. „Tačiau turint mintyje, kad tai darau laisvalaikiu: vakarais ir savaitgaliais, užtrunka kiek ilgiau. Jei imti tik medienos įsigijimo kainą, tai ji nesiekia 40-50 eurų, tačiau, turint mintyje, kad jam pagaminti reikia specialių įrankių ir nemažai laiko, tikslią savikainą apskaičiuoti sunku. Jei toks komplektas būtų gaminamas serijiniu būdu gamykloje, kaina, žinoma, stipriai kristų“, – pasakoja J.Udris
Prie projekto, kiek galėjo prisidėjo ir vaikai. „Mano septynmetis sūnus mėgsta ateiti į mano dirbtuvėmis paverstą garažą, kur paprašo duoti jam kokią nereikalingą lentą papjauti ar varžtų įsukti. Tačiau gaminant šiuos baldus abu vaikai su malonumu padėjo dengti aliejaus ir bičių vaško mišiniu. Po to tiek baldai, tiek vaikų rankos dar ilgai kvepia medumi“, – teigia pašnekovas