Mėgstate daržoves, tačiau praktiškai nieko nenutuokiate apie daržininkystę? Turite auksines rankas ir galvą, ir labai norėtumėte tai kaip nors panaudoti daržovių auginime? Manykite, kad jums pasisekė, kadangi jūs ne vienas. Nenuilstantis konstruktorius Petras Dargis galvojo lygiai taip pat, todėl su sūnaus pagalba pats pasigamino hidroponinį “tinginio” daržą.
Mudu su Vincu labai mėgstame daržoves, bet mūsų organizmai nėra pritaikyti žemės ūkio darbams. Daržoves perkame. O ar negalėtume jų kaip nors užsiauginti be žemės dirbimo, ravėjimo, laistymo? Pasirodo, galima!
Vincas kažkur internete aptiko hidroponiką – be galo modernią ir tinginiams tinkamą technologiją. Daržovės gali augti be žemės, keramzito grunte, jeigu jų šaknys nuolatos gaus vandeny ištirpusio maisto. Ne tik maisto – su vandeniu jos turi gauti ir deguonies. Deguonis ne tik maitina šaknis, bet ir neleidžia vandeniui gesti. Yra deguonies – neišgyvena puvimo bakterijos.
Pirmiausia pabandėme su keliais svogūnėlių gumbeliais. Pasodinome juos plastikiniuose vazonėliuose, sumerkėme vazonėlius į vandenį ir įjungėme burbuliatorių. Paprasčiausią burbuliatorių, kuris naudojamas akvariumuose. Vandeny, žinoma, ištirpinome reikalingą kiekį trąšų. Visus tuos tikslius skaičiavimus ir svėrimus atliko Vincas – man tai pernelyg skrupulingas darbas.
Štai kaip svogūniukai augo. Pirmoji nuotrauka daryta tuoj pat pasodinus, antroji – po savaitės, trečioji – po dviejų savaičių. Mums rezultatas patiko. Auga tikrai greičiau, negu darže. Bet truputėlį išstybę laiškai – trūksta saulės.
Vadinasi, reikia didesnio daržo. Ir ne kambary, kur labai mažai šviesios, bet lauke!
Iš senų medinių langų susikalėme šiltnamį. Kad būtų paprasčiau – prie pietinės daržinės sienos. Viena tvirta siena jau yra, be to, per vasaros karščius iš daržinės galėsim pūsti į šiltnamį vėsesnį orą…
Vietoj lysvių pasirinkome 3 m ilgio 10 cm skersmens plastikinius kanalizacijos vamzdžius. Prisipirkome ir plastikinių vazonėlių. Saulėtą dieną vazonėlio dugną pridėjome prie vamzdžio ir apibrėžėme šešėlio liniją. Pagal tą liniją išpjovėme pirmąją skylę. Vazonėlis tiko kaip tik. Tada išpjautą elipsę naudojome kaip šabloną kitoms skylėms daryti. Darbas ėjo kaip iš pypkės:
Vamzdžius sudėjome į šiltnamį dviem aukštais – po du kiekviename. O po šiltnamiu pastatėme 40 litrų plastikinę bačką su vandeniu:
Bačkos vandenį nuolatos vėdina ir deguonimi sotina senas triukšmingas akvariumo burbuliatorius – čia jis gali triukšmauti kiek tinkamas. Seno automobilio langų plovimo vandens pompikė iš bačkos vandenį pumpuoja į antrąjį aukštą, tas prateka per abu vamzdžius ir nubėga į pirmąjį aukštą, čia irgi prateka abiem vamzdžiais ir galiausiai vėl grįžta į bačką. Iš čia pompikė vėl kelia aukštyn, ir vėl viskas nuo pradžios. Kartu su vandeniu ratu keliauja ir ištirpintos trąšos. Maitina pompikę seno kompiuterio maitinimo šaltinis. Jį kartu su pompike dovanojo mano draugas Deimantukas, o kitas draugas Feliksas dovanojo burbuliatorių. Viskas išėjo labai pigiai. Iš viso šiltnamis su visa įranga mums kainavo apie 85 eurus.
Šiltnamio viduje sienas išdažėme baltai. Augalams reikia šviesos, o ne vasaros karščių. Nuo vasaros karščių apsaugoti augalus sumąstėme taip: du 12V ventiliatoriai iš daržinės pūs vėsų orą. Kada pūs? Na, kai oras įkais iki kokių 28 laipsnių… Kas įjungs ventiliatorius? Kol kas – mes patys. Bet kitą savaitę tikriausiai turėsime tikslų elektroninį termostatą – padarys Vincas. O jau tada galėsime nebesukti galvos dėl savo daržo – vandens sistemoje yra 100 litrų. Kada tiek išgaruos? Kada nors išgaruos, bet negreitai. Trąšų gal teks papildyti po kokių dviejų savaičių. Viskas. Daugiau – jokios priežiūros. Kad ik nesugestų įranga…
Ak taip, dar reikia pasodinti daigelius! Vienus bėrėme iškart į keramzito gruntą, kitus daiginome vandeny ant sugeriamojo popieriaus. Pirmieji išdygo greičiau, jų ir persodinti nebereikėjo. Sodino, žinoma, Vincas. Jis labiau tinka kruopštiems darbams. Aš labiau pritaikęs valgymui.
Pasisėjome agurkų, ridikėlių, salotų, svogūnų. Labiausiai hidroponika patiko agurkams – pirmąją savaitę po pasodinimo jie jau buvo mūsų šiltnamio čempionai. Antroje vietoje – ridikėliai. Su agurkais buvo tik tokia bėda, kad iš viso sėklų maišelio sudygo tik trys sėklikės. Kitos dar laukia kažko. Mes irgi palauksime dar savaitę. Nesulauksim – mesim velniop.
Ką dar reikia turėti, užsiimant hidroponiką? Dviejų gudrių prietaisiukų. Vienu matuojamas ištirpusių druskų (trąšų) kiekis vandenyje, kitu – ph. Abu prietaisiukus Vincas pirko internetu iš kito pasaulio galo, nes Lietuvoje tokie dalykai brangu. Parnešę iš pirties ant sienos pakabinome termometrą, kuris kartu yra ir drėgnomatis. Trąšų pirkome kažkurioj sodininkų krautuvėj. Universalių. Tikimės, kad jos sudarytos gerai.
Beje, trąšų reikia labai mažai, daug mažiau, negu jų suberiama daržovėms, augančioms žemėje. Mat žemėje dalį trąšų pasivagia daržovės, dalis paprasčiausiai susigeria į žemę, o čia viskas atitenka augalams. Labai svarbu tiksliai, gramo tikslumo pasverti porcijas. Aš tai sakau dar ir todėl, kad jau girdėjau kelis diletantus sakant: tai tu, Petrai, dabar valgysi chemiją? Taip, aš savo daržovėms bersiu kelis gramus chemijos, o jie tegu iš Maksimo perka šventa dvasia augintas gėrybes.
Chemiją kol kas perkame, bet dar šią vasarą žadame pasidaryti natūralios. Universaliausia trąša – pelenai. Jie turi beveik visas reikalingas medžiagas, išskyrus azotą. Azoto yra daug išpuvusiame prūdo dumble. Pasikabinai, išdžiovinai saulėje, pakaitinai, išnaikinai baktrerijas – kuo ne trąša? Visa problema, kaip apskaičiuoti kiekį. Kiek dumble azoto, kiek pelenuose fosforo, kalio?.. Bet tai jau bus kitas eksperimentas. Kol kas užteks vieno.
Štai kaip mūsų hidroponikos daržas atrodo iš tolo. Kadangi yra sukaltas prie pietinės daržines sienos, vakare jis nebegauna tiesioginių saulės spindulių. Teko į jį nukreipti keletą veidrodžių, kurie augalams prideda dar dvi valandas saulės šviesos.
