Žurnalisto Edvardo Žičkaus namai – žvakių šviesos, gardaus maisto kvapo ir draugų juoko mišinys. Laidos „Gyvenimas yra gražus“ vedėjas neslepia, kad namai jam yra pati mieliausia erdvė, todėl labai svarbu susikurti jaukią atmosferą, jog kiekvieną dieną norėtųsi į juos sugrįžti.
– Kas tau yra namai?
– Ko gero tai vienintelė vieta, kurioje aš jaučiuosi labai saugiai, į kurią visada skubu grįžti. Tai erdvė, kurios durys atviros tik man labai brangiems žmonėms, kuri visada kvepia maistu, kurioje įprastai vilkiu pižamą ir chalatą. Erdvė, kurioje visą laiką yra taurė gero vyno, žvakės ir groja puiki muzika.
Čia gyvenu jau penkerius metus, ir, nors esu žmogus, kuris labiau prisiriša prie žmonių, o ne prie daiktų, vis tik prie šios vietos labai greitai pripratau ir prisirišau.
– Ar daug laiko praleidi namuose?
– Bėgant metams pastebėjau, kad stengiuosi kuo rečiau iš jų išeiti. Namai – tai vieta, kuri traukia. Mano artimiausiems draugams įprasta, jog savaitgalį susiburiame mano namuose. Virtuvėje garuoja antis, atidaromas šampanas, drauge kalbamės, žiūrime filmus. Pagalvės, esančios ant sofos, būna išmėtytos ant kilimo, ant jų susėda žmonės. Kas tarp šių sienų įvyksta, čia ir lieka, todėl draugai gali atsipalaiduoti ir būti savimi.
– Kurioje namų erdvėje praleidi daugiausiai laiko? Kuri tau mieliausia?
– Dažniausiai laiką leidžiu virtuvėje. Nors namuose turiu darbui skirtą erdvę, tiesą sakant, neprisimenu, kada ten paskutinį kartą sėdėjau. Prie valgomojo stalo vyksta ir konferencijos, diskusijos, čia skaitau knygas, dirbu, valgau. Draugai taip pat buriasi virtuvėje.
– Butas įrengtas labai jaukiai: čia šviesu, erdvu. Ar pats viską apgalvojai?
– 90 kvadratų butą padėjo įsirengti interjero dizaineris Artūras Čižiūnas. Šiuo metu Italijoje kuriantis dizaineris pasiūlė labai racionalių sprendimų kaip padidinti erdvę, bet tuo pačiu sukurti jaukius namus, į kuriuos norisi grįžti. Koridorių ir virtuvę skirianti tamsios pušies medinė pertvara – vienas iš A. Čižiūno sprendimų, padėjusių atskirti dvi erdves, tačiau jų visiškai neatriboti. Paprasta siena būtų atėmusi erdvės pojūtį, o medinė pertvara su tarpais leidžia matyti kas vyksta koridoriuje ir už jo.
Kadangi dizaineris daug ką užsakinėjo iš Italijos, kai kurių baldų ir detalių teko laukti itin ilgai. Šviestuvai, virtuvės plokštės keliavo tiesiai iš parodos, vykusios Italijoje, todėl, kol namai buvo iki galo įrengti, teko apsišarvuoti kantrybe.
– Ar daug ką teko pakeisti įrenginėjant sau patinkančius namus?
– Šiame bute erdvės turėjo būti išdėstytos visai kitaip: trys kambariai, koridorius, nedidelė virtuvė ir mažas vonios kambarys. Tačiau man labai patinka erdvios ir šviesos patalpos, todėl tai buvo pirmasis pageidavimas butą įrenginėjusiam dizaineriui. Beveik visame bute erdvės buvo perdarytos, išgriautos net trys sienos. Mėgstu šviesą, todėl vos įėjęs pro duris įžiebiu ją visuose namuose.
– Ar tavo namuose dažnai keičiasi interjero detalės?
– Metams bėgant nori nenori prisikaupia įvairiausių daiktų, tačiau man tai labai nepatinka. Tuomet prikraunu dėžę įvairiausių suvenyrų, nereikalingų ar atsibodusių aksesuarų ir išvežu pas tėvus į Šiaulius. Tačiau dažnai keliaujant, pamatai įdomių, nematytų daiktų, kurie vėl pamažu užpildo atlaisvintas erdves.
– Namuose tikrai netrūksta įvairiausių suvenyrų, tačiau labiau akį traukia įvairūs paveikslai. Kurie tau pačiam labiausiai patinka?
– Koridoriuje kabantį paveikslą nusipirkau iš jaunos Londono menininkės. Paveikslas kainavo vos 20 svarų, o akį džiugina kiekvieną dieną.
Miegamajame virš lovos pakabintas paveikslas pirktas greta Halės turgaus esančioje sendaikčių krautuvėlėje. Netikėtai atrastą apdulkėjusį paveikslą pavyko nusipirkti tikrai nebrangiai, todėl tikrai kartais verta užsukti ir į tokias vietas.
– Ar yra tokių daiktų, kurie niekada neatsidurtų rūsyje?
– Žinoma, yra. Manau, kiekvienas turime sentimentus keliančių mielų daiktų. 1998 metais dalyvavau respublikiniame trumpametražių filmų festivalyje jauniesiems kino kūrėjams. Ten gavau režisieriaus Gedimino Beržinio font-family:”Calibri”,”sans-serif”;mso-ascii-theme-font:minor-latin;mso-fareast-font-family:
Calibri;mso-fareast-theme-font:minor-latin;mso-hansi-theme-font:minor-latin;
mso-bidi-font-family:”Times New Roman”;mso-bidi-theme-font:minor-bidi;
mso-ansi-language:LT;mso-fareast-language:EN-US;mso-bidi-language:AR-SA”>“ apdovanojimą. Nuo tada prasidėjo mano žurnalistinė karjera, todėl šiam apdovanojimui namuose visada skirta garbinga vieta.
Ir pliušinė avelė Zosė nėra tiesiog žaislas ar namų aksesuaras. Ji – mūsų laidos kūrybinės grupės talismanas, kuris važiuoja kartu į pašnekovų namus, į visas keliones. Zosė yra apkeliavusi daugybę pasaulio šalių.
– Darbo ir svetainės erdves skiria įspūdinga knygų kolekcija. Kuri namų biblioteką?
– Pomėgį skaityti knygas ir kaupti namų biblioteką paveldėjau iš mamos, todėl namuose knygos išdėstytos matomoje erdvėje, nepaslėptos stalčiuose. Ši knygų lentyna atskiria svetainę ir darbo erdves, todėl atstoja sienos funkciją.
– Ką norėtum pakeisti savo namuose?
– Kartais susimąstau, kad norėčiau didesnio būsto. Bute yra balkonas ir erdvi terasa, kurioje vasarą su bičiuliais kepame mėsą ir daržoves ant grilio, o vėsiuoju metų laiku ten slepiasi uogienės ir konservai. Tačiau mūsų vasaros trumpos, todėl šios erdvės nėra dažnai naudojamos.
Daugiau nuotraukų galerijoje:
