Atėjus metui įsigyti lietaus nuvedimo sistemą savo namui, dažnai kyla klausimų – skirtingos medžiagos, savybės, tarnavimo laikas, kainos ir kiti parametrai gali paversti gana paprastą užduotį sunkiu galvosūkiu. ManoNamai.lt kalbinti ekspertai pataria, kaip išrinkti geriausiai jūsų namui tinkančius lietaus nuvedimo sistemas.
Būtinybė. Lietaus nuvedimo sistemų įsirengti nėra privaloma. Šios sistemos skirtos surinkti lietaus vandenį nuo stogo ir nukreipti jį reikalinga kryptimi. Vis dėlto, lietaus nuvedimo sistema apsaugo konstrukciją, pamatus, pagerina komfortą, jos pagalba galite surinkti lietaus vandenį, kurį galėsite panaudoti ūkyje. Tad praktiškai visada yra racionalu įsirengti lietaus surinkimo sistemas. Jei statote laikiną statinį, kuriame būsite retai, ar itin mažų gabaritų pastatą, lietvamzdžių jums gal ir neprireiks, tačiau visais kitais atvejais lietaus nuvedimo sistema yra protingas pasirinkimas.
Kas sudaro sistemą. Pagrindiniai sistemos elementai yra stoglovis (horizontalus elementas) ir lietvamzdis (vertikalus). Prie stogo jie tvirtinami lietvamzdžių laikikliais – priklausomai nuo latako ilgio, jie montuojami apie 2 m atstumu, tiesa, bet kokiu atveju, vamzdis tvirtinamas bent dviem laikikliais, nepriklausomai nuo latakų ilgio. Komplektą taip pat sudaro jungtys, latakų dangteliai ir kiti elementai. Prieš įsigydami tokią sistemą būtinai patikrinkite, ar komplekte yra visos detalės, kurias nurodo gamintojas.
Pasirinkimas. Šalyje parduodamus lietvamzdžius ir latakus pagal rūšį galima skirti į dvi stambias kategorijas: plastikiniai (PVC) ir metaliniai. Metalines sistemas galima išskirti į keturias grupes: plieninius, varinius, aliumininius ir titan-cinko lietvamzdžius ir latakus. Metaliniai, priklausomai nuo rūšies, yra 35% brangesni už plastikinius.
Plastikinės (PVC) sistemos. Šie lietvamzdžiai ir latakai gaminami iš polivinilchlorido. Pagrindiniai pabrėžiami jų privalumai – kaina bei paprastas montavimas, taip pat jie kiek geriau sugeria vandens keliamą garsą. Juos gali susimontuoti ir pats pirkėjas. Trūkumai – jie jautresni aplinkos pokyčiams: kai šalta traukiasi, kai šilta plečiasi, kur kas greičiau nublunka ir jų spalva.
Egzistuoja dvi tokių vamzdžių rūšys – tai klijuojami plastikiniai lietvamzdžiai bei neklijuojami plastikiniai lietvamzdžiai. „Klijuojami lietvamzdžiai tarpusavyje taip ir sujungiami – klijuojant. Pasirinkus juos, turi būti montuojamos papildomos kompensacinės juostos ar jungtys. Mūsų temperatūrinėms sąlygoms tai nėra gerai, nes, tarkime, 10-ties metrų ilgyje temperatūrų amplitudėje nuo – 30 iki + 30 laipsnių vyksta iki 7 centimetrų vaikščiojimai. Žiemą plastmasė traukiasi, ir suklijuotos vietos trūkinėja, vasarą latakai plečiasi, plečiasi ir jungimas – tuomet bėga vanduo. Reikia dėti kompensacines jungtis arba movas. Neklijuojamose sistemose, visos jungtys yra kompensacinės, jos yra sužymėtos pagal temperatūrinius svyravimus, ir, tinkamai sumontavus, plėsis ir trauksis be problemų“, – pasakoja statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės „Jonosfera“ atstovas Nerijus Pėža.
Plieninės sistemos. Šie lietvamzdžiai yra labiausiai paplitę tarp metalinių sistemų, jie ilgaamžiškesni už plastikinius, tačiau kainuoja daugiau, taip pat atsieina ir jų įrengimas. Jie gali būti cinkuoti arba nudažyti, pastarieji yra patikimesni, nes laiko ilgiau.
„Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį, kad sistema būtų pagaminta gamyklose, naudojant profesionalias stakles. Gamykloje pagamintos sistemos turi daugiau papildomų detalių pasirinkimo, ko tikriausiai negalėtų pasiūlyti paprastas skardų lankstymo cechas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad plieninė lietaus sistema būtų dažyta iš abiejų pusių – tokia sistema tarnaus ilgiau, ji yra atsparesnė rūdims“, – teigia statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės „Dasfa ir Ko“ atstovas Renaldas Šuminas.
Metalinius lietvamzdžius abu pašnekovai pataria patikėti montuoti profesionalams – dalys reikalauja didelio kruopštumo, be to, taip būsite užtikrinti, kad sistema neprakiurs, neužšals ir vanduo nubėgs tinkamai.
Varinės, aliuminio ir titan-cinko sistemos. Tai Lietuvoje kur kas rečiau pasitaikančios latakų sistemos. Visų jų privalumas yra itin ilgas tarnavimo laikas, atsparumas nepalankioms oro sąlygoms ir solidi išvaizda. Vis dėlto aukšta kaina ir daugiau kruopštumo reikalaujantis montavimas lemia, kad statant paprastus namus dažniau pasirenkami plieniniai latakai. Aliuminio latakams galioja didesnis spalvų pasirinkimas nei titan-cinko. Tiesa, reikėtų nepainioti pastarųjų lietvamzdžių su cinkuotais – titan-cinko sistemos ir yra gaminamos iš šios medžiagos.
Forma. Lietvamzdžius galima rinktis iš kelių pagrindinių formų, populiariausios iš jų yra apvalios, pusapvalės ir stačiakampės. R. Šuminas teigia pastebintis, kad stačiakampiai latakai dažniau montuojami dideliuose pastatuose. Vis dėlto, funkciškai nėra skirtumo, kokią formą rinktis, todėl reikėtų įvertinti pastato architektūrą.
Metalas natūraliai yra medžiaga, kuri linkusi rūdyti, todėl galbūt šis klausimas gali iškilti ir renkantis metalinius lietvamzdžius. R. Šumino teigimu, rūdijimas aktualus tik tuomet, kai yra pažeistos ar galutinai neuždažytos lietaus nuvedimo sistemos vietos. Tokiu atveju, galima jas padažyti tam skirtais dažais. Dažniausiai juos galima įsigyti iš lietaus sistemos gamintojų. Tinkamai įrengus sistemą, ši problema kamuoti neturėtų.
Vandens užšalimas latakuose ir lietvamzdyje taip pat nėra problema. N. Pėžos teigimu, jeigu nuolydis padarytas tinkamai, vanduo nubėgs ir neturės galimybės užšalti. Patiriant sunkumų dėl sniego, galima įsirengti sniego gaudykles.
Išmatavimai. Lietaus nuvedimo sistemos parametrai turėtų būti apskaičiuojami pagal stogo naudingą plotą. R. Šuminas pataria: „Lietaus nuvedimo sistemos parinkimas, latakų plotis ir lietvamzdžių skersmuo priklauso nuo efektyvaus stogo ploto. Tai yra tas stogo plotas, kurį reikės nusausinti. Latakas turi būti kabinamas taip, kad slenkantis sniegas jo nenulaužtų. Nuolydis dažniausiai parenkamas toks, kad latakai būtų sumontuoti apie 2,8 mm išilgai 1 metro nuolydžiu. Latako plotis bei nuvedimų skaičius parenkamas pagal stogo plotą ir šlaito ilgį“.
Kiekvienas gamintojas dažniausiai pateikia lentelę, kaip šie matavimai turėtų būti atlikti. Pašnekovas pateikia pavyzdį – jeigu šlaito plotas 50-100 kv.m, galima montuoti 125 mm pločio lataką ir vieną 90 mm skermens lietvamzdį, tačiau jeigu šlaito plotas viršija 100 kv.m, prireiks dviejų 90 mm skermens nuvedimų.
Garantija ir priežiūra. Garantija plastikinėms lietaus nuvedimo sistemoms yra apie 10 metų, plieninių sistemų oficialus tarnavimo laikas siekia 40 m. Tiesa, funkciškai jos gali laikyti ir kur kas ilgiau.
„Po 10 metų plastikiniai lietvamzdžiai ir toliau veiks, bet plastmasė yra jautri ultravioletiniams spinduliams. Saulės poveikis ją išblukina. Dabar gaminama ir plastiko su akrilu, kuriam blukimas nėra pavojingas, bet vis tik plastikas blunka greičiau už metalą. Tad 10 metų garantija skiriama estetiniam vaizdui“, – pasakoja N. Pėža.
Priežiūra. Tinkamai įrengtos lietaus vandens surinkimo sistemos reikalauja minimalios priežiūros. „Jeigu virš lietaus nuvedimo sistemos yra medžių, ar lapuočių, ar spygliuočių, kiekvieną rudenį reikia būtinai pravalyti latakus nuo šiukšlių ir purvo. Jeigu tokių sąlygų ir nėra, vis tiek rekomenduojama kas, tarkime, tris metus užlipti ir pasižiūrėti, ar neprisikaupė šiukšlių. Daugiau priežiūros jiems nereikia“, – pasakoja N. Pėža. Kai kurie gamintojai ir tiekėjai su latakais siūlo ir tinklelius bei sietelius nuo prikritusių šiukšlių.
