Nors 29 kvadratinių metrų butas – gana maža erdvė, tačiau norint patalpą pilnai įrengti, kai joje vien tinko ir dažų nepaliestos sienos, darbo įdėti reikia nemažai. Tiesa, ir interjeras, numačius būsto padalinimą į du aukštus, yra didelis galvosūkis. Tačiau trenere dirbanti Valda Lukošiūtė pasiryžo pačiame Vilniaus senamiestyje esantį apleistą pastatą paversti jaukiais namais ir jai pavyko.
Nors erdvės iki renovacijos patalpos buvo visiškai neįrengtos, būsto šeimininkė tvirtina, jog įrengimas neužtruko ilgai, tačiau teko susidurti su viena negyvenamų patalpų problema: „Pradėjus apdailos darbus paaiškėjo, kad visame pastate nėra vandens, o santechnikos pravedimas užtruko apie metus. Leidimai, kasinėjimai, archeologiniai tyrimai, nepalankios oro sąlygos žiemą. Vienu metu jau atrodė, kad namai niekada nebus įrengti.“
Valda taip pat pasakoja, jog sename pastate esančio būsto interjero idėja buvo aiški nuo pat pradžių, o iš dalies ją „padiktavo“ pati erdvė: Norėjau šilto, įdomaus interjero ir daiktų, kurie pasakotų istorijas. Taigi, nusprendžiau, kad jokių interjero detalių mano namuose nebus „šiaip sau“. Kiekvienas daiktas, dabar esantis šiame bute, turi savo istoriją, kai kurie daiktai – tarsi šeimos relikvijos. Namų įkūrimas nevyko pagal planą, kai pavarčius katalogus, nuperkamos visos interjero detalės ir vėliau tiesiog sustatomos į vietas.
29 kv.m. negyvenamą būstą nusprendusi padalinti į dvi atskiras erdves, du aukštus, moteris sako, jog, po apdailos darbų, interjero detalių paieškos vyko šeimos būstuose, sodybose, taip pat sendaikčių parduotuvėse. Tačiau Valda nemažai daiktų sukūrė ar juos atnaujino pati: „Teko restauruoti kėdes, spintelę, nes dažnai daikto, kokio išties nori, rasti neįmanoma, tada tenka ją pasidaryti, – sako interjerą savo bute pati kūrusi moteris. Kai kurie daiktai, detalės buvo iš anksto numatytos. Labai troškau tokios pat sofos, kaip turėjau prieš tai nuomotame būste, savo vietą turėjo rasti pianinas ir šimtametis prosenelio valgomasis stalas. Lentynas puošia senelio fotoaparatas, senos monetos, išsaugotos prosenelio, ir net surūdijęs svarmuo.
Be to, norėjau jaukaus buto, kad po aktyvios dienos būtų gera grįžti, pasikviesti draugų, pailsėti. Bet čia viskas nuolatos kinta, priklausomai nuo metų laiko, nuo mano nuotaikos. Ši erdvė gyva ir evoliucionuoja kartu su manimi. Greičiausiai kiti mano namai atrodys visiškai kitaip, tačiau šiandien norisi gyventi taip.“
Moteris pasakoja, jog pianiną turi nuo vaikystės, nuo tada, kai lankė muzikos mokyklą: „Jį į Vilnių vežiau iš tėvų namų. Gebėjimą groti įvertinau tik praėjus kuriam laikui po muzikos mokyklos baigimo, todėl, įsirengdama naujus namus, iš karto suplanavau vietą vaikystės pianinui. Bokso pirštinės irgi turi savitą reikšmę: sportas neatsiejama mano gyvenimo dalis. Šalia kasdienės įprastos sportinės veiklos, ši sporto šaka mane labai įtraukė, tad kurį laiką intensyviai treniravausi. O savo „autoritetą“ pas pirmus šeimininkus jau praradęs toršeras – iš močiutės svetainės. Jis taip pat rado vietą mano namuose.“
Valda nevengia ir darbštumo reikalaujančių darbų. Taigi, kai kuriuos radinius interjero akcentais ji pavertė pati: „Pagalvėlė su sagom – tai jungtinis mano ir močiutės „projektas“. Močiutė mezgė pagrindą, o aš dariau veltinio sagas. Rezultatas nenuvylė. Virtuvės romanetės nėrinys – šimtametė interjero detalė, tiesiai iš prosenelės skrynių. Miegamojo lininės pagalvės – dar vienas netikėtai atsiradęs „projektas“: močiutė mezgė sau lininį kostiumėli, bet nebaigė. Taigi, pasisavinau numegztas dalis ir pasiuvau pagalvių užvalkalus.“
Šviestuvus Valdos namuose taip pat galima vadinti antikvariniais: „Elektrikai su vienu šviestuvu netgi turėjo bėdų, nes laidai buvo seni, o ir šviestuvą pritvirtinti nebuvo lengva. Bet spaudimui jo atsisakyti nepasidaviau ir jį elektrikams vis viena teko pakabinti. Svetainės lubų šviestuvas – netikėtai atrastas vienoje Vilniaus sendaikčių parduotuvėlėje. Tiesa, spintelę restauravau šią vasarą savo rankomis. Buvo sulūžusi, aptaškyta dažais ir niekam nereikalinga stovėjo rūsyje… Bet aš ją išgelbėjau! Kitas šviestuvas ir staliukas, ant kurio jis stovi, taip pat pirkti antikvarinių daiktų parduotuvėlėje.“
Fotelis – gimtadienio staigmena, prie Valdos durų atkeliavusi didžiulėje dėžėje gimtadienio rytą. O nuo tada, kai dovanų ji gavo gavo kavos aparatą, šis daiktas drauge su moterimi migravo po visus butus, kuriuose Valdai teko gyventi.
PRIEŠ:
PO:
Gal ir Jūs patys rekonstravote savo butą ir norėtumėte įsileisti ManoNamai.lt komandą? Rašykite: manonamai@delfi.lt
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
