AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) jau pradėjo galingiausio absorbcinio šilumos siurblio Baltijos regione bandymus. Įrenginys ne tik padidins biokuro katilo efektyvumą, bet ir leis panaudoti gamybos metu susidarančią atliekinę šilumą. Į beveik 9 MW galios absorbcinį šilumos siurblį įmonė investuoja 8 mln. eurų, įrenginys veikti pradės nuo 2024–2025 m. šildymo sezono.
Paties siurblio ir jam reikalingos infrastruktūros statybos darbai užtruko mažiau nei metus – 8 mėnesius. Šaltieji įrenginio bandymai užbaigti gegužės mėnesį, o štai pradėjus karštuosius bandymus į šilumos tinklą jau keliauja pirmieji atgautos šiluminės energijos megavatai.
„Šie bandymai yra dinamiški – mėginame įvairius parametrus, esamų bei naujų sistemų sąveiką tarpusavyje tam, kad pasiektume norimų efektyvumo rodiklių. Pirmoji atliekinė šiluma, atgauta iš biokuro katilo, buvo tiekiama į tinklą jau birželio 10-tąją, o bandymai tęsis, kol bus pasiekti garantiniai siurblio parametrai“, – sako Vilniaus šilumos tinklų Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.
Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 teritorijoje iškilęs absorbcinis šilumos siurblys šiuo metu yra didžiausias ir galingiausias Baltijos šalyse – jo galia siekia beveik 9 MW. Kondensacinį ekonomaizerį, komponentą, kuriame vyksta atliekinės šilumos atgavimas, buvo pagamintas pagal užsakymą.
Absorbcinis šilumos siurblys, papildomai nenaudodamas biokuro, per metus padės atgauti 17 252 MWh energijos, kurios užteks apšildyti 26 A++ energinės klasės daugiabučius su 13 500 kv. m. ploto.
Įrenginys padidins biokuro katilo efektyvumą daugiau nei 13 procentų. Dėl šios priežasties vilniečiai per metus sutaupys 1,36 mln. eurų. Planuojama, kad absorbcinis šilumos siurblys pradės veikti nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio, tad ateinantį šildymo sezoną vilniečius pasieks dar daugiau tvarios energijos.
Įmonė skaičiuoja, kad absorbcinio šilumos siurblio panaudojimas sumažins išmetamo CO2 kiekį beveik 4000 tonų per metus, nes šilumos gamybai reikės naudoti mažiau gamtinių dujų.
Taip pat VŠT dalyvauja apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje, todėl vertinama, kad šis projektas mažins sąnaudas ATL įsigijimui 347 tūkst. eurų per metus, tad įmonė biržoje galės pasiūlyti dar konkurencingesnę šilumos kainą.
Projektas finansuojamas įmonės lėšomis, o jį galutinai įgyvendinus bus gauta 1,45 mln. eurų siekianti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama.
