Vienas iš daugelio malonumų šiandienos pasaulyje – atėjus vakarui įsisukti į minkštus patalus ant patogaus čiužinio. O ką, jei vietoj meilių apklotų vakare apsidengtumėte lapais? Arba galvą padėtumėte ne ant mėgstamiausios pagalvės, o ant akmens? Arba ant Jūsų lovos nebūtų čiužinio, o vietoj jo – utėlėmis ir blusomis užkrėsto šieno maišas? Jei gyventumėte ankstesniais laikais, šie pasirinkimai būtų ne fantazijos padarinys, o realybė. Nors minkšti patalai daugelį amžių išliko tokie patys, lovos detalės per tūkstantmetį smarkiai pakito. Dabar turime aibę įvairiausių miegojimo baldų pasirinkimų. Kaip to pasiekėme?
Seniausias čiužinys – prieš 77 000 metus
Septynerių metų Jūsų čiužinys jau laikoms senu, bet „National Geographic“ duomenimis, seniausia žinoma „lova“ pasaulyje atrasta KwaZulu-Natal‘e (Pietų Afrikoje) ir jai – 77 000 metų. Tai – sluoksnis augalinės medžiagos surištos į kilimėlius, kurie, tikriausiai norint pašalinti kenkėjus, buvo periodiškai deginami. Lova – maždaug 30 cm storio ir 2 kvadratinių metrų pločio – pakankamai vietos visai šeimai. Lapai sudarė jaukų viršutinį sluoksnį ir gali būti, kad atbaidydavo vabzdžius.
Priešistoriniai medžiotojų surinkėjai, apie 8 000 m. prieš Kristų
Priešistoriniams klajokliams gyvenimas kelyje reiškė nakvynes ant lapų krūvos ar žemės įdubose supiltos žolės. Mokslininkai spėja, kad stirnos urve (angl. Hinds cave) pietvakarių Teksase daugybė medžiotojų-rankiotojų grupių miegodavo kokono pozoje, nes mažose ovalinėse „lovose“ negalėjo pilnai išsitiesti. Todėl miegančiam naktį buvo šilta ir jauku.
Senovės Egiptas, apie 3000 – 4000 metų prieš Kristų
Kartu su kitais įspūdingais išradimais ir technologijomis, įskaitant rašytinės kalbos, inžinerijos pasiekimus, statybos eksploatavimą, akių makiažą, dantų pastą, durų spyną ir plaukų skutimosi priemones, senovės egiptiečiams taip pat galite padėkoti už nuo žemės pakeltos lovos išradimą. Miegantieji buvo atitraukti nuo šaltos žemės ir graužikams, vabzdžiams bei gyvatėms tapo sunkiau pasiekiami. Iš paprasto medžio (jei esate nekilmingas) arba padengta auksu, brangakmeniais ir juodmedžiu, jei Jūsų socialinė padėtis aukšta. Paprasta lova buvo papildyta čiužiniu, pagamintu iš vilnonių pagalvių. Lininės paklodės ir akmeninis ar medinis iškilimas galvai suteikė papildomo komforto.
Senovės Roma, apie 1000 metų prieš Kristų
Turtingesni Romos piliečiai miegojo ant pakeltų metalinių lovų, sutvirtintų raitytu metalu, galinčių išlaikyti čiužinius iš plunksnų ar šiaudų. Vargingesni žmonės miegodavo panašiose medinėse lovose, ant kurių čiužiniai buvo pririšami vilnonėmis virvėmis. Vargšai tenkinosi čiužiniais ant žemės. Kokia lova bebuvo, po vilnoniu apklotu šalta nepasirodydavo.
Gyvenimas viduramžiais, maždaug nuo V iki XV mūsų eros amžiais
Jei viduramžiais gyventumėte Europoje, miegojimo įpročiai būtų labai priklausę nuo Jūsų gyvenimo statuso. Esate turtingas – labai pasisekė. Viduramžiais didelė, įspūdinga, puošniai išraižyta auksu ar brangakmeniais inkrustuota lova buvo ne tik šiaip sau daiktas, o ir puiki galimybė statusui demonstruoti.
Įprastai pagamintos iš sunkaus medžio turtingųjų lovos būdavo pakeltos aukščiau nuo grindinio (kartais taip aukštai, kad norint joje atsidurti prireikdavo suolelio pasilypėjimui). Apkabinėtos sunkiomis aksomo užuolaidomis ir stogeliais iškalbingai bylojo lovos savininką esant turtingą bei saugojo jį nuo skersvėjų, vabzdžių. Tuo tarpu čiužinys – prikimštas pūkų ir plunksnų, o paviršius – lininis.
Kadangi šios lovos labai brangios, jos saugomos ir naudojamos daugelį kartų. Karaliams bei turtingiems savininkams buvo įprasta lovoje priiminėti svečius, valgyti, spręsti įvairius klausimus.
Viduramžiai ir valstiečių gyvenimas
Jei viduramžiais būtumėte neturtingas, miegotumėte ant šiaudais prikimšto krepšio. Jūsų šeimos nariai greičiausiai dalintųsi su Jumis ta pačia lova. Privatumas viduramžiais nebuvo svarbus dalykas. Prieš užmigdamas, trankytumėte čiužinį, kad vabzdžiai greičiau išsilakiotų. Atsigulę užsiklotumėte šiurkščiu lininiu apklotu – puikusis lininis ne Jūsų nosiai. Kadangi varguolių namai buvo labai maži, o šeimos įprastai didelės, lova galėjo būti skirta ne tik miegojimui, bet dieną ir sėdėjimui prie stalo.
Renesansas, maždaug nuo XIV iki XVII amžiaus
Kai vargingiausi „gentainiai“ vis dar miegojo ant paprastu šienu padengtų padėkliukų virš žemės ar paprastos pakylos, viduriniosios klasės atstovai turėjo ne tik lovą su baldakimu, bet ir atskirą kambarį jai. Įprastai miegamasis Renesanso laikais būdavo įrengiamas viršutiniame aukšte, o žemai ištraukiami gultai šeimos nariams ir tarnams miegoti bei mediniai lagaminai rūbams susidėti.
Turtingesniems miegamuosiuose buvo priiminėjami lankytojai ir sprendžiami svarbūs klausimai. Šiuo laikotarpiu lovų su baldakimu visur padaugėjo ir jos išpuoštos įmantriais raižiniais, inkrustuotais paveikslėliais, spalvinga apdaila. Prabangios sunkių audinių užuolaidos norint dengė lovą iš keturių pusių kartu su baldakimu, kuris galėjo būti medinis arba medžiaginis. Lynais ar austais diržais tvirtinami pūkais kimšti čiužiniai, kurių viršutiniame sluoksnyje – lininės ar vilnonės paklodės. Kadangi tokios lovos – labai brangios, jos – vertinga nuosavybė, perduodama iš kartos į kartą.
XVIII-XIX amžius
XVIII amžiuje lovų stilius supaprastėjo, nors jas vis dar gobė sunkios užuolaidos. Kadangi lovos buvo gaminamos iš medžio, populiaru prie jų tvirtinti metalinius rėmus. Medvilne kimšti čiužiniai pakeitė pūkus ar šieną, nors prie lovos pagrindo jie buvo pritvirtinami su vilnonėmis virvėmis, lynais.
Vienas iš didžiausių pasikeitimų 18 amžiuje – visuose sluoksniuose pripažįstama, kad miegamasis – privati erdvė, skirta miegui. Nuo šiol karaliai ir turtingieji lankytojų nepriimdavo miegamajame ir tarnai jau nebemiegojo šalia jų ant grindų.
XIX amžiuje miegamieji tapo daugiau mažiau panašūs į tuos, kuriais džiaugiamės šiandien. Sunkios ankstesnių amžių užuolaidos pranyko, nors baldakimai vis dar labai populiarūs.
Vienas šokiruojantis pranašumas – šiuo laikotarpiu buvo išrastos metalinės lovų spyruoklės, kuriomis vietoj lynų ir vilnonių virvių tvirtino čiužinius. Nors spyruoklės čiužiniams teikė stabilumą, tačiau jų girgždėjimas erzino.
XX amžius
XX amžiuje lovose daug kas pakito: atrandamos ir išpopuliarėja Merfio arba sieninės ir vandens lovos. Tai ne vieninteliai čiužinio pakeitimai: du šiandien įprastų čiužinių tipai – spyruokliniai ir viskoelastiniai – abu XX amžiaus išradimas.
1960 m. čiužiniai ir pagalvės, dažnai vietoj medvilnės ar vilnos, buvo gaminami iš porolono. Pirmą viskoelastinį čiužinį Tempur-Pedic JAV pardavė 1992 metais. Dabar viskoelastiniai čiužiniai – klientų vertinami, ko gero, labiausiai.
XXI amžius
Šiandien turite didžiausią čiužinių pasirinkimą negu bet kada iki šiol. Spyruokliniai, viskoelastiniai, hibridiniai, latekso ir oro – tik keletas iš šiandien prieinamų čiužinių rūšių. Ir kol lovos su baldakimu vis dar populiarios, yra daugybė ir kitų rūšių: kalto metalo, dvigulės, dviaukštės lovos, antrasolės ir futonai – tik keletas iš jų. Ilgas lovos kelias nuo ankstyvų žole prikištų duobių, bet esminis principas nepakito: patogi, saugi ir jauki miegojimui ir energijos atstatymui skirta vieta.
Remtasi about.com ir „Deinava“ baldai medžiaga
