Vonia jau seniai nebėra tik vieta, skirta švarintis. Tai atokvėpio ir poilsio erdvė, štai kodėl interjero dizaineriai ir architektai pastaraisiais metais tiek daug dėmesio skiria vonios kambario estetikai, funkcionalumui, dekoro detalėms. Čia atsiranda lentynų su knygomis, paveikslų, kilimų, toršerų, fotelių, pagalvėlių, vazų ir žvakių.
Architektas Mantas Bertauskis, kalbėdamas apie namų projektavimą ir jų interjerą, pastebi, kad svarbiausia yra emocija, kurią sukuria pasirinkęs vienokias ar kitokias formas.
„Stengiuosi sukurti namus, kuriuose žmogus taptų laimingu gyventoju“, – paklaustas, kuo vadovaujasi projektuodamas gyvenamąsias erdves, atsakė architektas. Matyti, kaip sumanymas virsta realybe, – didelis džiaugsmas. Turėti viziją, kokio rezultato sieki, svarbu kuriant kiekvieną erdvę, tačiau vonios kambarys išskirtinis, nes didžioji dalis techninės įrangos, kuri nulemia būsimą interjerą, yra sumontuojama labai ankstyvu statybos etapu, dar mūrijant sienas.
„Itin svarbu turėti aiškią viziją, kokio tipo įranga bus vonioje, kur kokie prietaisai bus išdėlioti. Tai žinoti reikėtų dar mūrijant sienas, kol neištinkuota ir neišbetonuota vonios patalpa. Kitu atveju tenka perdarinėti ir mokėti du kartus“, – aiškino architektas.
Beje, dušo kabina dažnai įrengiama su vadinamuoju padu vandeniui nubėgti. Vėliau paaiškėja, kad žmogus nori dušo be pado. Taigi tenka ardyti grindis ir įrengti trapą arba lataką. Kitas nemalonus atvejis, kai per vėlai nusprendžiama maišytuvus, bidė ir unitazą kabinti ant potinkinių mechanizmų: tenka perdarinėti sienų apdailą.
Jei duše planuojama įrengti lietų imituojančią sistemą, taip pat reikia specialių įrengimų. Jeigu bus padaryta standartiškai, lietaus efekto nepavyks sukurti arba teks perdarinėti.
Architektas atkreipia dėmesį į unitazo vietą vonios kambaryje. Kabinamo unitazo nereikėtų kabinti prie bendros su miegamuoju sienos, nes į pertvarą montuojant potinkinį rėmą bus pažeista garso izoliacija. Jei nėra kitos išeities, galima storinti sieną, joje suformuoti integruotas spinteles, tačiau tai sumažins erdvę. Pasak M. Bertauskio, optimalus vonios kambario dydis, kuriame telpa praustuvas, unitazas, bidė ir vonia, yra 6 kv. m. Jei norima turėti ir vonią, ir atskirą dušą, reikėtų 8 kv. m.
Vonioje architektas pataria naudoti kuo daugiau įmontuojamų, paslepiamų elementų, kuo mažiau apkrauti erdvę, nes kasdienė žmogaus buitis pati apkrauna vonios kambarį įvairiais daiktais. „Iš anksto apgalvojus ir suplanavus vonios kambarį tikrai galima panaudoti daug šiuolaikiškų sprendimų.
Dažnai naudojame vokiečių vandens inžinerinės įrangos gamintojo TECE produktus, nes jų, suderintų tarpusavyje, – didelis pasirinkimas: galima lengvai išspręsti sudėtingas situacijas, kai tenka užtikrinti funkcionalumą ir išlaikyti estetišką vaizdą“, – patirtimi dalijosi architektas.
Daugiau informacijos: www.tece.lt
