Dažnas miesto gyventojas, stovėdamas spūstyse ir stebėdamas pilką asfaltą, paslapčia pasvajoja apie savą žemės lopinėlį, tylą ir rytinę kavą rasotoje žolėje. Tačiau kiek iš mūsų išdrįsta palikti tobulai susikurtą, saugų gyvenimą ir viską pradėti nuo nulio… apleistoje sodyboje be patogumų?
Mano Namai balandžio mėnesio viešnia, gėlių ūkelio ir profilio „Daržasodis“ įkūrėja Dalia Paužolienė – viena iš tų retų, išdrįsusių žengti šį žingsnį. Palikusi savomis rankomis statytą namą sostinės pakraštyje, ji su šeima nėrė į tikrą avantiūrą. Šiandien Dalia kuria savo svajonių gyvenimą Dzūkijoje: iš senų akmenų pati mūrija naujo namo laiptus, puoselėja gėlių ūkį ir paneigia visus kaimo stereotipus teigdama, jog šiltnamis gali būti estetiškas.
Auginusi net 33 pomidorų veisles vienu metu ir sėjanti tūkstančius gėlių bei daržovių, Dalia tiksliai žino, kas darže veikia, o kas – pražūtinga. Balandis – pats daigų auginimo įkarštis, todėl gėlininkė atskleidžia savo „auksines taisykles“: kodėl pomidorus daigina maišelyje, ko iš tiesų trūksta ant palangės tįstantiems daigams, ir kaip net mažame buto balkone susikurti savo sadą ir daržą mieste.
Taip pat skaitykite:
Trumpai papasakokite apie save. Kuo šiuo metu užsiimate?
Dalia Paužolienė, gėlių ūkelio ir profilio „Daržasodis” įkūrėja, kurios aistra auginti virto mėgstama veikla. Kartu su šeima kuriame svajonę – naujus namus. Patys statome namą, kuriame aplinką, kurioje būtų gera būti. Auginu gėles ir daržovių daigelius. Gėlių ūkelis yra mano aistra.
Daugelis svajoja mesti įtemptą gyvenimą mieste, bet tik vienetai tam pasiryžta. Jūs sostinės šurmulį iškeitėte į ramybę Dzūkijos pakraštyje. Koks buvo tas lūžio taškas, kai su šeima supratote – „viskas, kraunamės daiktus ir keliamės gyventi į gamtą“? Ar kaimo realybė labai skyrėsi nuo to, ką įsivaizdavote pradžioje?
Vilniuje atrodė, kad turime viską – pačių statytą namą, darbus, patogų gyvenimą, bet nejautėme pilnatvės dėl nuolatinio skubėjimo. Lūžio taškas įvyko vasarą: tvarkydama augalus šiltnamyje supratau, kad būtent ši veikla man teikia didžiausią džiaugsmą. Tuomet viskas ėmė žaibiškai keistis.
Išėjau iš darbo, mane labai palaikantis vyras taip pat norėjo gyventi arčiau gamtos. Kadangi savas kiemas svajonėms tapo per mažas, atvykome apžiūrėti senos sodybos Dzūkijoje. Nors lijo, pastatai buvo apleisti, o namas negyvenamas, iškart supratome, kad čia mūsų vieta. Darbo laukė daug, bet tai neišgąsdino – žinojome, kad viską vėl susikursime savo rankomis. Šiandien tik džiaugiamės išdrįsę ir svarstome, kodėl nesugalvojome to anksčiau.
Senojoje sodyboje statote naują namą tiesiog savo rankomis. Griaunate, liejate pamatus, meistraujate laiptus. Su kokiais didžiausiais iššūkiais ar netikėtumais susidūrėte šiame procese? Statybos savomis rankomis – romantika ar juodas darbas?
Pačios statybos yra vienas didelis iššūkis, į kurį nėrėme savo noru – ieškant sodybos mums svarbiausia buvo vieta, o ne pats pastatas. Žinoma, pasitaiko neplanuotų išlaidų, tenka sukti galvą ieškant sprendimų, o kartais didžiulis nuovargis priverčia sudvejoti savo jėgomis. Tačiau pailsėjus entuziazmas sugrįžta.
Tai ir romantika, ir juodas darbas viename. Viskas pasidaro tik darymo būdu, pavyzdžiui, namo laiptus mūrijome iš sodyboje surinktų sunkių akmenų. Nors tenka fiziškai pavargti, kurti savo namų erdvę savomis rankomis yra nepaprastas malonumas.
Kada ir nuo ko prasidėjo „Daržasodis“ veikla?
Sumanymas atsirado prieš ketverius metus, kai dar gyvenome Vilniuje. Įsigijome šiltnamį ir norėjau jį paversti ne tik naudingu, bet ir gražiu, todėl taip atsirado mintis tuo pasidalinti su kitais. Norėjau parodyti, kad galima įsirengti gražiai, patogiai ir eiti skinti pomidorus nors ir su aukštakulniais. Vėliau pradėjau dalintis daržovių ir gėlių sėja bei auginimu. Galiausiai atsirado daugiau įvairių temų ir tinklaraštis tapo apie namus, daržus ir kitus ūkio reikalus.
Turite ir gėlių ūkį. Kaip gimė ši idėja?
Prieš dvejus metus sugalvojau, kad noriu užsiauginti gėlių, kurias galėčiau skinti ir pasimerkti namuose. Vilniuje tokioms gėlių lysvėms nebuvo vietos, todėl pirmieji bandymai vyko vyro senelių sodyboje. Buvo tuščias suartas laukas, pilnas piktžolių ir visokių šaknų, bet noras buvo toks didelis, kad rankomis tvarkyti tą lauką neatrodė taip sunku. Deja… buvo daug sunkaus darbo.
Galiausiai, susitvarkius nedidelį plotelį ir pasėjus gėles, atrodė, kad sunkiausia jau praėjau, bet ir čia klydau… Pirmasis nusivylimas ištiko, kai po dviejų savaičių atvažiavus pažiūrėti, kaip gi sudygo mano pasėtos gėlės, radau sudygusias tik puse to, ką pasėjau.
Antrasis nusivylimas ištiko supratus, kad atvažiuojant tik savaitgaliais gėlių auginti irgi neįmanoma, nes per savaitę jos tiesiog paskęsta piktžolėse.
Nepaisant šių nusivylimų, vis tiek kaskart skindavau didžiausią glėbį gėlių. Ir tai buvo ta vasara, kai supratau, kad noriu auginti gėles. Tuomet svajonė ėmė pildytis. Ir šiandien mano daigykloje šimtai įvairiausių gėlių daigelių laukia, kada bus susodinti į ūkelio lysves.
Taip pat skaitykite:
Tikiu, nors veikla maloni, tenka ir iššūkius įveikti. Kokie sunkumai kyla užsiimant gėlininkyste ir augalų prekyba?
Augalai yra gyvas organizmas, tad čia pasitaiko visko. Būna, kad pasėju kokias įdomesnes gėles, kurių nesu auginusi, ir nors augalo aprašyme nėra ypatingų sąlygų, bet jos ima ir nesudygsta. Pasėti sėklas yra tik pirmas žingsnis auginant gėles.
Kai gėlės sudygsta, jas reikia išpikuoti ir išsodinti po vieną daigelį.
Jų auginimas ir priežiūra, iki kol tampa tinkami sodinti į dirvą, atima nemažai laiko ir jėgų, gėles reikia ne tik laistyti, bet taip pat tręšti ir genėti. Laikant daigelius šiltnamyje, reikia stebėti pavasario orus, pridengti nuo stiprios saulės, kad nenudegtų, ar nepamiršti užkloti naktį nuo šalnų. Kai veikla patinka, tai viskuo rūpintis yra ne sunkumas, o malonumas, tad visos pastangos vertos rezultatų – pačių gražiausių žiedų.
O kas labiausiai žavi šioje veikloje?
Labiausiai žavi pats procesas ir jo rezultatas. Man patinka tai, ką darau, jaučiuosi atradusi save. Kasdien rūpintis augalais, kol jie užauga ir ima žydėti ar duoti vaisių, yra labai geras jausmas. Jį sunku apibūdinti, reikia tai patirti.
Kai vos patekėjus saulei gali eiti basomis per rasotą žolę ir prisiskinti glėbį pačių gražiausių gėlių – man tai yra laimė.
Turbūt bene kiekvieną dieną sulauki klausimų apie sodą, daržą, gėlyną. Papasakok, ko sekėjai ar pirkėjai dažniausiai klausia, ar kokių patarimų prašo?
Tikrai taip, dažniausiai prašoma patarti, kaip augalus užsiauginti, prižiūrėti ar genėti. Ilgą laiką atrodė, kad tai savaime suprantami dalykai, tačiau pradedantiesiems viskas yra nauja. Visada mielai dalinuosi sukaupta patirtimi, o labiausiai džiugina sekėjų žinutės, jog įkvėpiau jas pačias pradėti auginti augalus ir drąsiai siekti savo svajonių.
Balandžio mėnesį gamta ir sodai išgyvena tikrą augimo šuolį. Kokie yra patys svarbiausi, neatidėliotini darbai jūsų sodyboje, gėlyne ir šiltnamyje, kuriuos privalu atlikti būtent dabar?
Didžiausias šio balandžio prioritetas – pastatyti ir įrengti naują, estetišką šiltnamį, kurį įsigijome dar prieš Kalėdas, bet dėl žiemos šalčių nespėjome surinkti. Jei orai leis, gegužę jame jau sodinsiu pomidorus, agurkus ir paprikas. Gėlių ūkelyje laukia lysvių purenimas po žiemos ir šalnoms atsparesnių gėlių sodinimas. Taip pat tikimės žengti didelį žingsnį namo statybose – pradėti kelti sienas.
Dalinatės labai praktiškais daigų auginimo užkulisiais – nuo sėjos iki pikavimo ir net specialaus apšvietimo. Dažnam pradedančiajam ant palangės daigai ištįsta, nuvysta ar suserga. Kokia yra jūsų „auksinė taisyklė“, užtikrinanti, kad daigykloje užaugs tvirti ir derlingi augalai?
Pagrindiniai dalykai, kurių reikia, kad užaugtų sveikas ir stiprus daigas yra geras substratas, tinkama temperatūra ir, svarbiausia, šviesa.
Drėgmė labai svarbi, kad sėklos sudygtų, bet vėliau, kai daigeliai paauga, yra svarbu jų neperlaistyti.
Yra gėlių ir daržovių, kurias sėjame gana anksti – sausio, vasario mėnesiais. Tokiu ankstyvu metu sudygusioms sėkloms mes galime užtikrinti tinkamą temperatūrą, nes auginame namuose, bet negalime užtikrinti pakankamai šviesos, nes saulės dar nebūna tiek daug, kaip pavasarį.
Tokiu atveju, gali pagelbėti dirbtinis apšvietimas. Jeigu daigų nedaug, tai tobulas pasirinkimas yra pilno spektro augalų lempa, bet jeigu auginate daugiau, tuomet gali pagelbėti paprastos LED lempos. Renkantis tokias lempas, svarbiausia yra du rodikliai: liumenai (lm) – nuo 5000 lm ir kelvinai (k) – 4000-6500 k.
Taip pat skaitykite:
Pavasaris neatsiejamas nuo pomidorų sėjos, kurią pati vadinate savotišku ritualu. Kokias veisles renkatės savo šiltnamiui, kad jos nenuviltų? Ir kokią vieną esminę klaidą, jūsų nuomone, dažniausiai daro žmonės, pikiuodami ar augindami pomidorų daigus?
Taip, man pomidorų sėja yra kaip meditacija, tai procesas iš kelių etapų.
Pirmiausia pomidorų sėklytes daiginu sandariuose maišeliuose, kad galėčiau pasėti tik tikrai daigias sėklas.
Nemėgstu tiesiog sumesti sėklų ir užberti žemėmis. Kiekvieną veislę sėju į atskirus indelius, bet sėklytes išdėlioju vieną šalia kitos, taip jos sudygsta tvarkingiau. Kai sėklų ne vienas šimtas –užtrunka.
Pikavimas yra dar vienas būtinas etapas pomidorų auginime. Pavyzdžiui, agurkus sėjame iškart po vieną sėklytę ir jų daugiau nejudiname iki pasodinimo į nuolatinę vietą, bet pomidorai mėgsta būti judinami ir persodinami, nes taip jie formuoja didesnį ir stipresnį šaknyną.
Ko pomidorai tikrai nemėgsta, tai dažno laistymo ir užmirkusios žemės. Juos laistome rečiau nei kitus daigelius, bet gausiai. Pomidorų veislių yra tokia daugybė, kad kasmet išsirinkti, ką auginti, nėra lengva. Vieni mėgsta sultingus pomidorus, kiti kietesnius, dar kiti „mėsingus”, todėl tik išbandžius vienas ar kitas veisles galima atsirinkti mėgstamiausias.
Esu auginusi 33 veisles vienu metu ir įsitikinau, kad įdomesnių formų ar spalvų pomidorai nebūtinai bus skanesni.
Esu atsirinkusi kelias veisles ir hibridus, kurias visada turiu savo šiltnamyje. Orkado –standartiniai, klasikiniai pomidorai, San Marzano – kietesni, tinkami džiovinimui, Ildi – maži pomidoriukai įspūdingo dydžio kekėmis. Taip pat išskirčiau pomidorus Black Cherry – nedideli, saldoki, labai mėgstami vaikų.
Ką patartumėte miesto žmogui, kuris norėtų auginti, bet teturi nedidelį buto balkoną ar terasą? Nuo kokių augalų, gėlių ar daržovių vertėtų pradėti, norint susikurti savo „sodą“ mieste?
Balkone ar terasoje taip pat galima susikurti nedidelį daržą. Jeigu tik yra kur atremti ar pririšti, tai puikiausiai galima auginti ir kelis pomidorus ir agurkus. Svarbu, pasirūpinti didesne talpa, kurioje jie galėtų augti.
Jeigu nesinori džiunglių, tuomet visada galima auginti vazoninius pomidorus, kurie būna neaukšti ir puikiai auga vazone.
Norite ir uogų? Tai irgi galima padaryti! Tereikia pasisodinti svyrančių braškių ar žemuogių ir pasikabinti vazoną balkone ar terasoje. Na, o paprasčiausia ir lengviausia tai užsiauginti salotas, prieskonius ar visada turėti šviežių svogūnų laiškų.
Mažoje erdvėje galima turėti ne tik daržą, bet ir gėlynėlį – visą vasarą žydinčių surfinijų, o norint džiunglių efekto galima užleisti pelėžirnių ar nasturtų, tik jiems jau reikės parūpinti atramą, nes tai vijokliniai augalai.
Jei reikėtų išsirinkti tik vieną vienintelį augalą, gėlę ar daržovę, kurią galėtumėte auginti visą likusį gyvenimą – kas tai būtų ir kodėl?
Vienareikšmiškai pomidoras! Nuostabus augalas, neįnoringas, lengvai auginamas ir duodantis vaisių iki pat rudens.
