Pirmasis vasaros mėnuo nusipelno būti pasitiktas šiltai, spalvingai, gaiviai ir kvepiančiai gėlėmis – būtent taip galime apibūdinti ir birželio mėnesio „ManoNamai“ viešnią, jauną, bet jau patyrusią gėlių augintoją Eveliną. Nors anksčiau dirbo logistikos srityje – dabar jos širdis priklauso žemei ir augmenijai. Pokalbis ne tik įkvėps sukišti rankas į žemę, bet ir primins apie tylų, iš gamtos kylantį gyvenimo džiaugsmą. Tad šį mėnesį „ManoNamai“ kviečia drauge su Evelina patirti šį džiaugsmą: sužinosime naudingų sodo ir daržo patarimų, aptarsime pagrindinius birželio darbus ir pažvelgsime į 2025-ųjų želdinimo tendencijas.
Evelina jau ne vienerius metus kuria savo tinklaraštį „Mano gėlių blogas“ Instagram platformoje ir dalinasi įkvepiančiais sodo, daržo ir sezoninio gėlyno atradimais. Ji tiki, kad gėlių auginimas, pirmiausia, yra terapija, meditacija, pabėgimas nuo kasdienybės, o kai iš sėklos užsiaugini gėlės žiedą, kurį gali nusiskinti sau ar su meile padovanoti draugei ar mamai – yra tikras džiaugsmas.
Trumpai papasakok apie save. Kuo šiuo metu užsiimi, kaip save apibūdini?
Esu Evelina – dviejų nuostabių vaikučių mama, buvusi logistikos specialistė, o šiandien tinklaraštininkė ir gėlių auginimo entuziastė. Šiuo metu mano dienos prabėga rūpinantis mažyliais, o tylesnėmis akimirkomis atiduodu širdį gėlių priežiūrai, vedu „Mano gėlių blogas” tinklaraštį ir dalinuosi savo gėlių auginimo patirtimi su Contribee prenumeratoriais.
Taip pat vasaros metu rengiu edukacinės dirbtuves „Dig and Divide”, per kurias su meile dalinuosi praktine patirtimi ir parodau, kaip yra auginamos sezoninės gėles.
Kada taip stipriai susidomėjai įvairiais augalais ir gėlėmis?
Dažnai apie tai svarstau, tačiau tikslaus momento nurodyti negaliu – tarsi ta meilė augalams plaukė su manini nuo pat vaikystės, ją švelniai skiepijo mano brangioji močiutė.
Visas vasaras, savaitgalius ir net ligų dienas leisdavau kaime pas močiutę, o jos namuose žydėjo kiekvienas kampelis, sodindavom kartu, augindavom kartu.
Intensyviau pati sodinti ir dalintis šia aistra viešojoje erdvėje pradėjau šiek tiek po to, kai gimė mano pirmasis mažylis, prieš ketverius metus.
Ieškojau pabėgimo nuo kasdienybės sūkurio ir radau jį sodininkystėje – ji tapo mano tyliu prieglobsčiu ir terapija.
Kada ir nuo ko prasidėjo tavo veikla su tinklaraščiu apie gėlių auginimą?
Tinklarasčio pradžia buvo visai kitokia nei matote šiandien, ji prasidėjo prieš keturis metus. Pirminė idėja buvo įkurti skinamų gėlių ūkį ir jam sukurti viešą profilį.
Tačiau dalindamasi tiesiog gėlių nuotraukomis, pastebėjau, kad sekėjai nuolat klausinėja: „O kaip išauginote šitą ?”, „O kaip tą?“.
Tad visiškai natūraliai pradėjau kurti edukacinius įrašus, kurių temas patys sekėjai formuoja to net nepajusdami – jie tampa mano įkvėpimo šaltiniais.
Ar pradžioje sulaukei palaikymo iš aplinkos ar teko „pralaužti ledus“?
Ledus dar tebeskaldau iki šiol, bet svarbiausia, kad šeimos nariai ir artimiausi draugai palaiko, to pilnai užtenka.
Tiesa, kartais širdį paliečia kandūs komentarai ar pašaipūs žvilgsniai dėl tinklaraščio ar mano aistringo augalų auginimo iš aplinkos.
Ne visiems pasiseka priimti tai, kad palikau aukštas pareigas ir solidų karjeros kelią, pasirinkdama motinystės ir sodininkystės kelią.
Bet svarbiausia – jaučiuosi šiame naujame gyvenimo etape daug laimingesnė ir harmoningesnė nei bet kada anksčiau.
Su kokiais sunkumais susidūrėte įsirenginėdami namus ir didelį kiemą su sodu ir gėlynais?
Mano didžiausias sunkumas yra erdvės trūkumas. Turime vos dešimt arų aplink namus, kas man yra kaip lašas jūroje, pusė sklypo jau apželdinta ir vietos augalams neliko.
Bet vienas didesnių iššūkių buvo sklypo pirminis sutvarkymas. Namas stovi ant šimtaprocentinio raudono molio, teko kelti sklypą ir lyginti atvežtine dirva.
Nors pirkdami suderinome kokybišką augalinį sluoksnį, deja, atvežė pusiau šlyną – glitų molį – ir tai pastebėjome tik tada, kai darbai jau buvo baigti.
Vėliau tą šlyną taip suspaudė techniką, kad jis pavirto tarsi betonu. Tad gėlynų kūrimas ir medžių sodinimas tapo tikru kantrybės išbandymu ir… dideliu nugaros skausmu.
Ar buvo „ups“ momentų, kai kažkas nepasiteisino?
Namas buvo seniai svajotas bet gan spontaniskas pirkinys. Tad ir «ups» ir «oh no» momentų tikrai netrūko – jų buvo ne vienas ir ne du.
Bet didžiausias «ups» yra mano pirkiniai medelynuose! Pamatai augalą, širdis suplaka greičiau, nuperki, pasodini kur papuola, o tada ateina suvokimas ir tenka persodinti į tinkamesnę vietą.
Tad želdinimo planas ir jo laikymasis yra must have, jei nori darbus atlikti tik vieną kartą ir su visam.
Dar sofa. Nupirkom sofa iš akies nes skubėjome, ir ji pasirodė stipriai per didelė mūsų svetainei. Bet nors per ją turime mažiau vietos judėjimui, tačiau labai patogiai sutelpame visi prie filmų peržiūros!
Kas tave labiausiai žavi auginant gėles?
Mane gėlių auginimas, visų pirma, veikia labai terapiškai. Kiekvienas randame savo būdą pabėgti nuo kasdienybės sūkurio – kažkas lanko sportą, kažkas išgeria vakarais, na, o aš einu i sodą.
Pritūpiu, pasikrapštau žemėje, paglostau žiedus, pasiskinu gėlių į vazą, pabūnu tyloje. Tai tokia meditacijos forma su fiziniu krūviu viename, iš kurios dar ir užauga maistas arba žiedai.
Labai rekomenduoju kiekvienam išbandyt. Tas jausmas, kai iš mažytės sėklos užsiaugini gėlės žiedą, kurį dar ir gali nusiskinti sau, o dar geriau – su meile padovanoti draugei ar brangiausiai mamai, jis tiesiog neapsakomas ir kupinas šilumos.
Be to, gėlynų kūrimas man yra atskira meno forma. Spalvų derinimas, faktūrų, tekstūrų, tu ne tik kuri meną, bet po to dar ir pats stebi kaip jo virsmą per visus sezonus. Fantastika, ne kitaip!
Kokie darbai su gėlėmis tau labiausiai patinka? Kodėl?
Man patinka viskas, bet labiausiai augalų dauginimas. Man šį tema yra įdomiausia ir iš praktinės ir iš teorinės pusės. Visi augalai yra labai skirtingi, ir žinoti kaip kuris auga, kokia yra jo dinamika, kaip iš vieno siūliuko užauginti krūmą ir padalinti į šimtą dalių, yra labai smagu.
Turbūt galėčiau išskirti bijūnų dauginimą kaip mėgstamiausią iš augalų. Išpainiot jo šaknis yra smagus galvosūkis, reikalaujantis ir žinių, ir fizinės jėgos, ir įgūdžių.
O galbūt yra nemalonių veiklų, kurias tiesiog reikia atlikti?
Tikrai taip. Net mąstyt nereikia kurios. Vienareikšmiškai nemaloniausia ir nesmagiausia yra rudenį iškasti jurginus.
Kadangi auginu šiek tiek virš tūkstančio, tai yra reikalų savom rankom juos iškasti. Rudenį, kai ateina laikas juos kasti, žemė būna šlapia, sunki, neretai lyja, lauke jau šalta, o iškasus dar išplauk, išdžiovink, tada sandeliuok. Žodžiu, yra reikalų ir mielai sutikčiau, kad juos atliktų kažkas kitas (šypsosi).
Net neabejoju, kad itin dažnai sulauki klausimų socialinėje erdvėje apie gėles, kraštovaizdžio kūrimą, augalus. Papasakok, ko šiuo metu sekėjai dažniausiai klausia, ar kokių patarimų prašo?
Klausimai turi sezoniškumą, ir visada, VISADA pasikartoja. Šiai dienai top klausimai: kodėl mano bijūnai nežydi?; ar jau galiu vienmetes išsodinti į lauką?; kaip atsikratyti amarų?
Tokie patys buvo ir praeitais metais tuo pačiu metu. Gėlių auginime nebūna stebuklų, yra aiškios taisyklės ir tik jas sekant jus lydės sėkmė.
Kokie augalai ir gėlės tau pačiai arčiausiai širdies?
Man patinka daugiametės ir nereiklios gėlės. Bet tai nereiškia, kad neauginu David Austin rožių, kurias reikia apšokinėti su „vienaragio ašarom“ (šypsosi).
Tiesiog didžioji dauguma mano auginamų gėlių yra nereiklios dirvai, vandeniui, bendrai priežiūrai. Ir, žinoma, jos visos tinka skynimui. Man patinka kai gėlė ne tik puošia gėlyną, bet puošia ir namus.
Ir žinoma dievinu medžius! Visus! Ir kuo daugiau tuo geriau ir mums, ir gamtai!
Kokius pagrindinius darbus savo kieme, sode, darže, šiltnamyje ir namuose atlieki birželio mėnesį? Ko svarbu nepamiršti šiuo laiku?
Birželis – intensyvaus augimo metas, kai reikia aktyviai prižiūrėti augalus. Reguliariai šienaukite veją, ypač po lietingų dienų, kai žolė auga sparčiai.
Formuokite krūmus – anksyvai žydėjusius, genėkite iš karto po žydėjimo, vėlyvai žydintys gali luktelėti. Intensyviai laistykite jaunus sodinukus, nes birželio karščiai gali juos pažeisti.
Mulčiuokite dirvą aplink augalus – tai išsaugos drėgmę ir sumažins piktžolių augimą.
Tęskite žolynų ir gėlynų priežiūrą – šalinkite nuvytusius žiedus, kad skatintumėte naują žydėjimą. Stebėkite kenkėjus – birželis aktyvus jų metas.
Taip pat birželio pradžioje dar galima sėti ankstyvus kopūstus rudens derliui, ridikus, salotoms skirtas kultūras. Galima sėti dvimetes ir daugiametes gėles.
Na, o kambariniai augalai birželį dažniau reikalauja laistymo ir tręšimo.
Daugelį jų galima išnešti į lauką ar balkoną, kur jie smagiau augs šviežiame ore. Persodinkite tuos augalus, kuriems vazonai jau per maži.
Domiesi eksterjero kūrimu, apželdinimu, dievini dekoro kūrimą. Kokias 2025 metų tendencijas gėlių ir kraštovaizdžio dizaine pastebi?
Nūdienos kraštovaizdžio dizaino tendencijas apibūdinčiau tokiais žodžiais kaip gamta, natūralumas, viso sezono aktualumas, išteklių taupymas/ekologija, sveikatingumo/pojūčių sodas.
Vis dažniau išgirstu žodį biolfilija (biofilija – meilė gamtai), kai kalba užeina apie želdinimą.
Šiais metais, kaip ir praeitais vis dažniau ir garsiau yra pabrėžiamas dėmesys tiek ekologijai, tiek išteklių taupymui, kas eina koja kojon su biofilijos principu.
Kuriami gėlynai, kurie atlaiko sausras bei liūtis. Pernaudojamos žaliavos jau esančios sklype. Taip pat lietaus sodai sparčiai populiarėja. Jų principas yra surinkti perteklinį lietaus vandenį, bet tuo pačiu, kad tai neatrodytų kaip bala, o būtų kaip gėlynas.
