Po saulėtų ir vasariškai šiltų Velykų, džiaugiamės balandžio mėnesį pasitikti galėdami kartu su nuostabių namų sodyboje šeimininke ir nesuskaičiuojamą kiekį įvairiausių augalų tiek namuose, tiek kieme puoselėjančia, dviejų vaikų mama Monika. Savo Instagram paskyroje „Living in a farmhouse” ji pasakoja savo šeimos istoriją, kurioje didžiulis dėmesys atitenka žalumai ir natūraliam, pačių pasigamintam, namų dekorui. Taigi balandžio mėnesį ManoNamai žydės, kvepės, augs ir derės, įkvėpdami į namus įsileisti daugiau gamtos.
Monika, „Living in a farmhouse“ tinklaraščio autorė, jau kurį laiką su šeima gyvena sodyboje už miesto ir noriai dalinasi savo sėkmėmis ir nesėkmėmis, augindama sau maistą, gėles ir visur aplink save kurdama gamtos grožį. Taigi, su mėnesio viešnia kalbamės apie didžiulę meilę gamtai, malonias ir nelabai malonias veiklas kieme ir namuose, apie pagrindinius balandžio mėnesio darbus lauke ir net apie šių metų interjero dekoro tendencijas.
Didelėje sodyboje su šeima gyvenate jau kurį laiką, kaip kilo idėja statytis namus toli už miesto?
Tiesą sakant, mus paskatino didėjanti šeima ir tai, kad gamta visada mus labai traukė. Todėl išsirinkę mums patinkantį sklypą, susiprojektavę namą, su vyru iki dabar džiaugiamės teisingu savo sprendimu. Kiekvieną dieną išėjus į lauką, mus pasitinka aplinka, kurią patys susikūrėm.
O kas tave labiausiai džiugina, gyvenant sodyboje?
Labiausiai – tas, kad gali pasirinkti gyventi šiek tiek lėčiau. Ir kartais kai žmonės savaitgalio metu, gyvendami bute, labai nori kažkur išvažiuoti: sodybą, mišką, kokį pažintinį taką, tai tokių pasirinkimų aš nebekeliu savo šeimai, nes mes savaitgalius mėgstame leisti savo kieme. Tai smagu yra susikurti tą erdvę, kurioje laisvas laikas namuose yra pats maloniausias.
Bet įsirengti namą ir dar didelį kiemą, kuriame būtų gera praleisti daug laiko, dažniausiai nėra lengva užduotis. Kokių iššūkių kilo statantis namą su erdviu kiemu?
Iššūkių su namu ir kiemu buvo įvairių ir labiausiai dėl to, kad daug ką darėme intuityviai. Sodinome augalus, kūrėme erdves, todėl neretai pasitaiko, kad mes daug ką keičiame. Kažkada per mūsų kiemą driekėsi takeliai, kurie buvo įforminti akmenimis, tačiau žolių ravėjimas tarp akmenų buvo didžiulis darbas. Todėl viską išardėme, akmenis perkėlėme į gėlyną ir pasirinkome turėti vientisą veją, kurią šiuo metu šienauja robotas-žoliapjovė. Ir su tuo daugiau neturime problemų. Bet tokių atvejų yra labai daug.
Monika, o iš kur tokia meilė gamtai? Kada taip stipriai susidomėjai daržininkyste, sodininkyste, gėlininkyste? Kas tai paskatino?
Mūsų namuose visada buvo auginamos daržovės ir gėlės. Turėjau tokią močiutę, kuri turėjo kolektyvinį sodą ir ten augino daržoves, o kita mano močiutė – labiau domėjosi gėlėmis. Tai tikriausiai esu paėmusi po nedidelį gabalėlį tiek vienos savo močiutės, tiek kitos ir susidėjusi į save. Todėl dažnai sodindama gėles ar rišdama puokštes prisimenu vieną močiutę, o kai einu į daržą, reikia pikiuoti pomidorų daigus ar skinti jų pažastis, prisimenu kitą močiutę. Iš tiesų, meilę gamtai man labiausiai įskiepijo seneliai. Džiaugiuosi, kad sutikau vyrą, kuris turi irgi tokias pačias vertybes.
Ką augini savo kieme ir namuose? Supažindink su savo žaliaisiais augintiniais.
Jei šį kartą leisčiau sau išvardinti viską, ką auginu savo namuose, tai tikriausiai galima būtų visą enciklopediją parašyti. Kažkada manęs klausė sekėja, ar galėčiau suskaičiuoti savo augalus, tai vieną dieną tikrai pabandysiu, nors kambarinius. Namuose turiu labai daug kambarinių augalų, esu didžiulė jų mylėtoja, ypač fikusų. Mūsų svetainėje auga 4 metrų lyrata fikusas ir tikiuosi, jis augs dar aukštesnis, nes mūsų lubos 7,5 metrų. Tai noriu jam duoti laisvę augti, kiek tik jis gali. Lauke yra berods 5 gėlynai, įvairiausios žalios zonos, 8 metrų šiltnamis, pakeliamos lysvės, tai galėčiau vardinti nesustodama (juokiasi).
Tai veiklos, tikiu, tikrai netrūksta. O kokie darbai su augalais tau labiausiai patinka?
Man tikriausiai labiausiai patinka augalų formavimas, jų dauginimas, įvairus komponavimas, perkomponavimas. Kaip sakau, aš kadangi viską darau tik iš pajutimo, tai tikrai labai dažnai pasitaiko klaidų, kurias reikia ištaisyti persodinant, pakeičiant vietą, kažkaip suformuojant patogiau. Tai man šis procesas toks natūralus ir labiausiai patinka.
O galbūt yra nemalonių veiklų, kurias tiesiog reikia atlikti?
Nemaloniausia veikla yra ravėjimas. Tai yra tikrai labai sudėtingas darbas, dėl kurio visada dėkoju savo anytai, kuri man be proto daug padeda susidoroti su šia veikla.
Manau, tikrai galiu tave vadinti ne tik augalų mylėtoja, bet ir eksperte. Taigi, pasidalink, kokius pagrindinius darbus savo kieme, sode, darže, šiltnamyje ir namuose atlieki balandžio mėnesį?
Šis mėnuo yra antrasis, o gal net ir trečiasis sėjos mėnuo. Tai dažniausiai namuose palangės nusikloja mažais sodinukais, daigyklomis. Tikrai nuoširdžiai visiems linkiu eksperimentuoti ir auginti viską patiems. Mes balandžio mėnesį šiltnamyje turime nemažai pavasarinių daržovių: salotų, ridikėlių, špinatų. Tai vertėtų juos pasisėti. Aš juos pasėju net vasarį, kad balandį jau galėčiau juos skanauti. O šiaip, daug darbų būna su vejos priežiūra, aeravimas, skarifikavimas, trąšos pavasarinės. Tai darbelių tikrai netrūksta.
Domiesi ir namų interjero bei eksterjero dekoro kūrimu. Kokias 2024 metų tendencijas šiose srityse pastebi?
Manau, kad 2024 metais žmonės nebetaip bijos spalvų, atsisakys šiek tiek tokio mono interjero, kai vyrauja viena spalva. Nemažai lietuvių namų yra įsirengę savo namus tokiomis saugiomis spalvomis, kaip pilka, rusva, kreminė, balta, juoda ir akcentinės spalvos, atrodo, visi lyg bijo. Tai pačiai stebint interjerus, būtent dabar akis prikausto būtent spalvos interjere, skirtingos frakcijos.
Taip pat linkėčiau visiems atsisakyti sintetinių medžiagų, nes pastebėjau, kad renkantis medį, akmenį, stiklą, metalą ir panašius natūralius produktus, namai atrodo stilingiau. Net ir kalbant apie kambarinius augalus, natūralių, gamtos medžiagų vazonai (moliniai, terakotiniai, metaliniai) visada daug ilgiau tarnaus, ne taip greitai nusidėvės ir ne taip greitai išeis iš tendencijų, bus lengviau pritaikomi, nei plastikiniai. Pati pastebiu, kad kuo toliau, tuo labiau norisi atsisakyti plastiko.
O šiaip, linkiu namus kurti pagal save, negalvoti labai kiekvieną kartą, ar tikrai čia tinka, ar tikrai taip turėjau pasidaryti. Ir visada prisiminkite tai, kad gyvensite šiuose namuose jūs ir kurkite juos ne dėl nuotraukų, ne dėl to, kad atėję svečiai pagirs, o dėl to, kad kiekvieną kartą, kai grįšite po darbo ir atsidarysite savo namų duris, suprasite, kad grįžote namo. Tada lydės toks tikras, geras vidinis jausmas.
