Buvo metas, kai virtuvė atliko tik savo pagrindinę funkciją, tad pagaminę maistą užverdavome duris ir iki kito karto negrįždavome. Vėliau, virtuvei atsikrausčius į bendrą erdvę, kurioje sukasi visas mūsų gyvenimas namuose, kilo būtinybė ją užmaskuoti ar bent įrengti taip, kad buitiškoji paskirtis būtų kuo mažiau atpažįstama.
Požiūris į virtuvės interjerą iš esmės pasikeitė beveik prieš dešimtmetį. 2004 metais Milano parodoje „Eurocucina“ net nesitarę daugelis gamintojų, kiekvienas savaip, virtuvę „paslėpė“ nuo pašalinių akių. Ir siūlė ją įrengti ne kokiame nors užkaboryje, o palikti bendroje erdvėje, bet taip, kad būtų kuo mažiau pastebima. Vieni išradingai įrengė virtuvę didelėje spintoje (beje, tai tapo didžiausia parodos įdomybe), kiti rinkosi ne tokius kardinalius būdus.
1. Pagrindinis virtuvės elementas – palei sieną suprojektuota 6 m ilgio „sala“. Jos forma pakartoja pastato kontūrus ir nesibrauna į kambario erdvę. Blizgus matinis vientisas akmens masės paviršius – ir darbastalis, ir drauge patogus stalas namiškiams pavalgyti. Po erdvia „sala“ suprojektuotose spintelėse sudėta viskas, kas reikalinga virtuvės zonoje, todėl išvengta įprastų virtuvės atributų – pakabinamųjų spintelių, o, svarbiausia, išlaikomas vientisos erdvės įspūdis. (Projekto autorius – architektas Gintas Vieversys.)
Puikus būdas paslėpti kone į patį kambario vidurį įsibrovusią virtuvę – aptverti ją pusaukšte sienele, suformuojant beveik taisyklingos formos keturkampį. Iš vidaus palei tris sienas kampu išrikiuota visa buitinė įranga ir gana didelis darbastalis maistui ruošti. Skiriamoji sienelė, kuri primena barą, yra ganėtinai aukšta, tad paslepia virtuvės spinteles ir maisto gaminimo zoną. Be to, ji sukuria dar vieną plokštumą, kurios išorinis dekoras pakartoja interjero dizaino sprendimą. (Projekto autorė – architektė Agnė Matulaitienė).
Poreikis išsaugoti vizualų interjero švarumą diktuoja savo taisykles: tenka atsisakyti įprastos virtuvės apdailos. Pastatomosioms spintelėms parinkti lygūs balti durelių fasadai, o pakabinamųjų išvis atsisakyta – vietoj jų virš darbastalio sumontuotos lentynos. Baltame fone beveik nematoma ir prie kitos sienos įrengta talpi, iki pat lubų nusitęsianti spinta, kurioje paslėpta buitinė technika. Atsisakyta ir įprastų keraminių plytelių virš darbastalio – vietoj jų sumontuota medžio faktūros plokštė, deranti prie kitų šiame interjere naudojamų natūralaus medžio elementų. (Projekto autorė – architektė Rasa Jonikaitė).
Yra daiktų, kurie visuomet asocijuojasi tik su virtuve. Atsisakyti jų neįmanoma, bet su standartiniu požiūriu pažaisti galima. Baltos spalvos plautuvės maišytuvas ar neįprastos formos stilingas gartraukis – ir atvira virtuvė netrikdo bendro interjero stiliaus.
Apdailos medžiagos taip pat labai svarbios, siekiant, kad virtuvė nekristų į akis, o taptų neutralia buitine patalpa. Kadangi interjere naudojama daug faneros detalių, virtuvės baldams dekoruoti parinktas fanerai artimas atspalvis, todėl jie natūraliai įsilieja į bendrą erdvę. Ištisinė grindų danga irgi parinkta tokia, kad virtuvės zona kuo mažiau išsiskirtų. (Projekto autorė – interjero dizainerė Virginija Sabaliauskienė).
Tinkamai pasirinkti kompaktiški minimalistinio dizaino virtuvės baldai suteikia galimybę kitaip pažvelgti į virtuvės erdvės išdėstymą, jos suderinimą su gyvenamąja erdve. Vientisi aklini baldų fasadai, durys be rankenėlių, balta blizgi spalva puikiai padeda „įslaptinti“ virtuvės paskirtį. Buitinė zona tarsi išnyksta baltų sienų fone ir lieka nematoma. (Interjerą projektavo UAB „Inblum“).
Virtuvės spintelės mažai skiriasi nuo stilingų stelažų, skirtų svetainei ar kitam gyvenamajam kambariui, juolab kad jų konstrukcija, nutęsta į laisvalaikio zoną, tampa dailiomis lentynomis, kuriose laikomi dekoratyvūs daiktai. Virtuvė taip išradingai įrengta, kad kyla klausimas, kur ji… Šį įspūdį sustiprina ir trijų veidrodžių kompozicija. (Interjero autorė – Monika Juknienė).
Kartais tobulai pavyksta virtuvę pritaikyti prie bendro interjero. Visa buitinė įranga paslėpta už
aklinų juodų blizgių fasadų. Jie įmontuoti į mūrinę sieną ir įspūdingai išryškėja baltų plytų fone – vaizdas puikus, o buitinė paskirtis patikimai paslėpta. (Interjerą kūrė Goda Litinskienė).
Paslėpti virtuvę galima naudojant įvairias širmas, slankiąsias duris, sieneles, pertvaras. Šiuolaikinėmis technologijomis jas galima įmontuoti labai išmoningai – suglausti kaip armoniką ar išvis paslėpti sienoje. Kol virtuvė naudojama pagal paskirtį, ji lieka atvira, o, kai norisi atsiriboti nuo kulinarinės veiklos, stumdomąją pertvarą galima uždaryti. Ji turi ir labai praktišką paskirtį – saugo bendrąją erdvę nuo kvapų ir garsų.
Norint išvengti tradicinio „virtuviškumo“, galima rinktis baldus, kurių paskirtis visai kitokia ir jų nesitikima matyti šioje zonoje. Pritaikius juos virtuvės zonoje įspūdis išties netikėtas. Pastatomųjų spintelių konstrukcija suprojektuota panaudojus seną buvusios laboratorijos metalinės spintos rėmą, fasadai pagaminti iš senos medinės lentos, o stalviršis išlietas iš betono. (Interjero autorė – Milda Sabockytė).
Akivaizdu, kad 28 m² bute kyla neišvengiama būtinybė virtuvę kuo geriau užmaskuoti – tiek funkciniu, tiek estetiniu požiūriu daug svarbesnės svetainės ir valgomojo zonos. Balta blizgi spintelių ir stalviršio spalva čia nepamainoma – tokie baldai atspindi šviesą, atrodo lengvi, besvoriai ir tarsi susilieja su sienomis. (Projekto autorė – architektė Enrika Riaukaitė).
Vos 22 m² bute užteko vietos tik nedidelei virtuvėlei, tačiau ji įrengta labai išradingai – teprireikė vieno baldo. Antikvariniame virtuvės bufete telpa visa virtuvės įranga. Svarbiausia tai, kad jis tapo išskirtiniu interjero puošybos elementu. Grakštūs ir dekoratyvūs raižiniai, durelių vitražai stilistiškai dera prie senamiesčio name įrengto būsto.
Iš vienos pusės virtuvę nuo valgomojo atskiria baro stalas, iš kitos ją pridengia įspūdingo dydžio akvariumas. Jis ne tik paslepia buitinę zoną, bet ir tampa žvilgsnį prikaustančiu akcentu, sukuriančiu raminamą, atsipalaiduoti padedančią nuotaiką. (Projekto autorės – architektės Aušra Šibilskytė ir Eglė Prunskienė).
Nuotraukos – iš žurnalo „Mano namai“ archyvo.
