“Kiekvienas medis turi savo savybes: kietumą, spalvą, raštą, atsparumą drėgmei bei temperatūrų kaitai. Renkantis baldus, svarbu žinoti ir tai, kaip mediena yra apdirbta ir kaip paruoštas baldas”, – sako baldų restauratorius Žanas Vyšniauskas.
Anot jo, renkantis baldus, reikia atsižvelgti ir į jo konstrukciją bei funkcionalumą, ne tik į išvaizdą.
„Baldai nebūtinai turi būti visiškai pagaminti iš medžio masyvo, nes medis juda nuo temperatūros ir drėgmės kaitos. Dėl to yra baldų detalių, pvz., tam tikros komodų durelės arba reguliuojamos lentynos, kurias geriausia būtų gaminti iš faneruotos drožlių plokštės”, – teigė Ž. Vyšniauskas.
„Renkantis baldus iš plokščių, pirmiausia reikia kreipti dėmesį į baldo patvarumą ir stiprumą, nes dažniausiai jie būna ne tokie stiprūs ir ilgaamžiai nei mediniai. Prieš perkant reikia patikrinti, ar neapdaužyti ir neatsilupę kampai bei kraštinės, kokybiška ir funkcionali furnitūra.
Reikia nepamiršti, kad medinį baldą visada galima paprasčiausiomis arba profesionaliomis priemonėmis atnaujinti ir jis vėl bus kaip naujas, o baldas iš plokščių dažniausiai yra beveik nerestauruojamas”, – sako Andrius Miničius, įmonės „Medienos Era“ vadybininkas.
Minkšti: liepa, pušis, eglė, riešutmedis.
Kieti: ąžuolas, uosis, beržas, bukas.
„Prie netradicinių kietųjų medžių taip pat galima priskirti obelį, kriaušę bei vyšnią. Tolimųjų rytų ir Afrikos lauko baldams bei lauko terasų grindims dažniausiai naudojamas kietas medis – tikmedis, kurį apdirba tik deimantiniais pjūklais, nes paprasti pjūklai jo neįveikia“, – sako A. Miničius.
Kokio medžio baldus rinktis daugiausiai priklauso nuo piniginės storio ir poreikių.
„Šiuo metu mėgstamiausias man medis yra uosis, nes jis kietas, šviesus, gražaus rašto ir su juo malonu dirbti“, – sako Ž. Vyšniauskas.
Anot jo, ekonominė klasė (kalbant apie lietuvišką medieną): pušis, eglė, juodalksnis, kurių Lietuvoje auga daug, mediena lengvai apdirbama. Brangesni ir kietesni medžiai: ąžuolas, uosis, beržas.
„Visus juos galima naudoti ir lauko baldams, ir vidaus baldams. Viskas priklauso nuo medienos paruošimo: išdžiovinimo, apdirbimo ir užbaigimo. Lauko baldams medis turi būti džiovinamas lauko sąlygoms”, – teigė Ž. Vyšniauskas.
Anot jo, Lietuvoje vidaus baldai užbaiginėjami trimis pagrindiniais būdais: laku, aliejumi bei vašku. Pigiausiai ir lengviausiai atnaujinami namų sąlygomis yra aliejuoti ir vaškuoti baldai, bet jiems reikia nuolatinės priežiūros.
Lakuoti baldai yra atsparesni drėgmei ir šilumai, tačiau juos subraižius ar pažeidus, sunkiau atstatyti.
„Geras baldo lakas yra tas, kuris tvirtas, lygiai prigludęs prie gaminio, atsparus fiziniams veiksniams, neblunka, liečiant ranka jaučiasi švelnus, šilkinis. Na, ir, žinoma, estetiškai atrodo.
Lakai būna matiniai, blizgūs arba tarpinis variantas. Jie rūšiuojami į akrilinius bei poliuretaninius. Akriliniai yra atsparesni įbrėžimams, įmušimams bei dėmėms, o tuo metu poliuretaniniai lengviau naudojami, nes dengia storesniu bei klampesniu sluoksniu, tačiau jis lengviau pažeidžiamas bei ilgainiui labiau keičia spalvą”, – teigė A. Miničius.
