Kondicionierius, jo neturintiems žmonėms dažnai asocijuojasi su prietaisu, kuris įjungiamas karštomis vasaros dienomis. Ir tai, žinoma, tiesa – viena pagrindinių kondicionieriaus funkcijų būtent ir yra vėsinimas. Tačiau jų pagalba galima ne tik atsivėsinti, tačiau ir pasišildyti šaltesniu metų laiku.
Kondicionierius yra gana sudėtingas daugiafunkcinis prietaisas ir atėjus laikui pasirinkti šį prietaisą savo namams, atsiduriate skaičių, sąvokų bei raidžių trumpinių teritorijoje. Kondicionierių įvairovė didelė, tačiau, kas svarbiausia besirenkantiems?
„Buitinių kondicionierių naudotojai didelį dėmesį teikia kondicionieriaus dizainui. Išskirtinio dizaino kondicionieriai yra brangesni. Daugumos gerai žinomų gamintojų turi atskiras, išskirtinių modelių serijas išrankiausiems naudotojams. Gamintojas taip pat svarbus – ilgaamžę patirtį turinčių gamintojų produkcija yra patikimesnė, taip pat ir servisas lankstesnis, atsarginių dalių galima gauti net pasibaigus kondicionieriaus garantiniam terminui. Taip pat reikėtų prisiminti, kad kuo įrenginys technologiškai geresnis, tuo jo elektros sąnaudos mažesnės, todėl reikėtų įvertinti ir tai, kad nusipirkus technologiškai pasenusį įrenginį po metų ar dviejų permokėsime už elektrą“, – aspektus, į kuriuos dažniausiai yra atkreipiamas dėmesys vardija įmonės „Octus“ atstovas Darius Kliučinskas.
Tipai. Kondicionieriai gali būti skirstomi pagal įvairius tipus. Dažniausi jų yra šie:
Sieninio tipo kondicionieriai. Tai dažniausiai pasirenkami kondicionieriai, teigia Eimantas Balčiūnas, UAB „Vilpra“ atstovas. Yra 3 pagrindinės priežastys, kodėl vartotojai renkasi šio tipo kondicionierius: mažesnė kaina, ekonomiškumas, funkcionalumas. „Įrangos kaina yra mažesnė nei alternatyvaus kito tipo oro kondicionieriaus. Taip pat sieninio tipo įrenginiai yra pasirenkami, nes jie yra kur kas ekonomiškesni lyginant su kito tipo oro kondicionieriais, jie suvartoja mažiau elektros energijos, turi aukštesnius naudingo veikimo koeficientus. Sieninio tipo oro kondicionieriai turi daugiau funkcijų (valdymą telefonu, jonizavimą, sensorių, kuris reaguoja į patalpoje esančius žmones, gausybę orą valančių filtrų ir kitų funkcijų), taip pat šie įrenginiai kur kas efektyviau veikia šildymo režime – jų veikimo ribos gali pasiekti iki -30*C lauko oro temperatūros“, – privalumus vardija specialistas.
Jo teigimu, sieninio tipo oro kondicionierių pilnai pakanka standartiniams kambariams, nes jų šildymo plotas siekia iki 40 kv.m., ir šio tipo kondicionieriai pilnai užtikrina gyvenamųjų patalpų poreikius. Jei patalpos didesnės, svarstoma apie kitokio tipo kondicionierius.
Kasetinio tipo kondicionieriai. Šio tipo kondicionieriai yra galingesni nei dauguma įprastinių, įmontuojami į pakabinamas lubas. Labai naudingi komercinėse ar kitose didelio ploto patalpose. Tokių kondicionierių privalumas – oras gali būti tiekiamas keliomis kryptimis. Palubinio tipo kondicionieriai dažnai pasirenkami kaip kasetinių alternatyva, kai įrengti kitų tipų kondicionierių nėra įmanoma. Tvirtinami prie lubų.
Ortakinio tipo kondicionieriai. Šie įtaisai dar vadinami kanaliniais kondicionieriais. Didžiausias jų privalumas, kad po patalpą galima išvedžioti ortakius ir vėsinti didelį plotą. Vis dėlto, oras imamas iš vieno taško, o tai reiškia skirtingas temperatūras skirtingose patalpos vietose. Be to, nusprendus pasirinkti tokį sprendimą, teks apsieiti be automatinio valdymo. Montavimui reikia kviestis patikimus profesionalus, kadangi tokia sistema jautri montavimo klaidoms.
Mobilūs oro kondicionieriai. Mobilūs oro kondicionieriai pasirenkami tokiu atveju, jeigu nėra galimybės įsirengti stacionarų. „Tai gera alternatyva patalpoms suteikti daugiau komforto, net jei ir nėra galimybės įsirengti stacionariam kondicionieriui. Pagrindinis tokių kondicionierių minusas yra pakankamai didelis triukšmas, mažas efektyvumo rodiklis, taip pat jam reikalinga anga, tarkime, langas, karšto oro išmetimui. Dažniausiai tokie kondicionieriai naudojami, kai reikia trumpam palaikyti reikiamą vėsumą. Ilgesniam naudojimui pasirenkami stacionarūs kondicionieriai“, – teigia D. Kliučinskas.
Galia. Kondicionieriaus galingumas turi būti parinktas pagal patalpos poreikius, kitu atveju kondicionierius dirbs nenaudingai. Pats paprasčiausias būdas apytiksliai įvertinti, kokios galios reikėtų jūsų patalpai – tiesiog pasižiūrėti kondicionieriaus specifikaciją – kai kurie gamintojai nurodo apytikslį plotą, kurį gali aptarnauti kondicionierius. Kitas paprastas metodas yra padalinti vėdinamos patalpos plotą iš 10. Gautas skaičius bus lygus kondicionieriaus kilovatams, tiesa, dėl atsargumo geriausia būtų įsigyti šiek tiek galingesnį kondicionierių, bent keliomis dešimtosiomis dalimis.
Vis dėlto, norint patį efektyviausią kondicionierių, tikslios jo galios apskaičiavimui naudojamos tam tikros skaičiuoklės, įvertinančios labai daug kriterijų – tai ir patalpos langų plotas, sandarumas, konstrukcijų apšiltinimas ir kiti veiksniai.
Pastebėtina, kad galingesnes sistemas yra kiek sunkiau ir brangiau sumontuoti, tiesa, butuose ir privačiuose namuose dažniausiai pakanka mažos galios įrenginių.
Naudingumo koeficientai. Tai vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Jei kondicionierius savo namams apžiūrinėjote prieš pora metų, žinokite, kad šioje srityje yra naujovių. Anksčiau naudoti naudingo veikimo koeficientai buvo matuojami prie vienos temperatūros: EER (šaldymo režime naudingo veikimo koeficientas), buvo matuojamas prie +35*C lauko oro temperatūros, o COP (šildymo režime naudingo veikimo koeficientas) prie +7*C lauko oro temperatūros. Šie koeficientai parodo, kiek įrenginys sugeba su 1 kW elektros energijos pagaminti šalčio ar šilumos energijos, būtent prie nurodytų temperatūrų. „Šis koeficientas buvo netikslus, nes kintant lauko oro temperatūrai, kisdavo ir koeficientas. Nuo 2014 metų Europos Sąjunga įvedė naujus matavimo reikalavimus ir naujus koeficientus – SEER ir SCOP. Tai sezoniniai naudingo veikimo koeficientai, kurie matuojami prie 4 skirtingų oro temperatūrų, atitinkamai SEER (+20*C, +25*C, +30*C, +35*C), SCOP (-7*C, +2*C, +7*C, +12*C). Šie koeficientai parodo vidutinį vėsinimo arba šildymo sezono naudingo veikimo koeficientą. Realiomis sąlygomis Lietuvoje veikiančio oro kondicionieriaus naudingo veikimo koeficientas vėsinimo režime būtų nuo 4,5 iki 5, o šildymo režime nuo 3,5 iki 4,5; skirtingai pagal pasirinkto įrenginio techninius parametrus ir sprendimus“, – paaiškina E. Balčiūnas
Tai ne vienintelė naujiena. Rinkoje anksčiau tvirtai laikęsi ON/OFF (įjungta/išjungta) tipo kondicionieriai taip pat pamažu pasitraukia. Tokio tipo kondicionierius pasiekęs nustatytą temperatūra išsijungia ir įsijungia vėl, kai temperatūra nukrenta žemiau nustatytos, tačiau jų veikimo principas mažiau ekonomiškas nei inverterinio tipo kondicionierių. Inverterinio tipo kondicionieriai pasiekę nustatytą temperatūrą, ne išsijungia, o ją palaiko pastovią ir labai tikslią (vieno laipsnio ribose), po truputį mažindami galią. Jie yra ir tylesni, ir efektyvesni apskritai. „Nuo 2014 metų, ES sugriežtino elektrą vartojančių įrenginių patikrą ir siekdami sumažinti el. energijos suvartojimą, o tuo pačiu ir taršą visoje ES, buvo priimta. Todėl ON/OFF tipo įrenginiai tapo netinkami ir neatitinkantys šio reikalavimo. Nuo 2014 metų ES vis didina reikalavimus ir paskutinis reikalavimas bus išleistas 2016 metais, kiekvienais metais yra reikalaujama vis mažesnio elektrinių įrenginių energijos suvartojimo. Dėl šios priežasties, On/OFF tipo oro kondicionieriai, kurių galia iki 12 kW neatitinka šių reikalavimų, o gamintojai nusitaikė tobulinti inverter tipo oro kondicionierius, juos tobulinti ir kelti jų elektros suvartojimo efektyvumo klasę“, – paaiškina E. Balčiūnas.
Garsas. Nors tai yra svarbus kriterijus, garso rodikliai nėra dramatiški. Namams skirtas kondicionierius, skirtingai nuo didelių patalpų kondicionieriaus veikia pakankamai tyliai. Vis dėlto, jei esate jautrūs, nereikėtų kondicionieriaus įrengti ten, kur tikitės ramybės (pvz, miegamajame). Kai kurie kondicionieriai turi miego (sleep) režimą, kuri pasirinkus garsas sumažinamas. „Jo metu sulėtėja tiek išorinio, tiek vidinio įrenginių ventiliatoriai taip išskirdami mažiau triukšmo. Jeigu įrenginys montuojamas miegamajame, svarbu, kad jis būtų tylus – juk visi nori tinkamai pailsėti. Tiek išorinis, tiek vidinis kondicionieriaus įrenginiai skleidžia triukšmą. Išorinio bloko triukšmu nakties metu dažnai skundžiasi kaimynai, todėl nusipirkus kokybišką įrenginį išvengiama ginčų su kaimynais. Reikia atkreipti dėmesį, jog kondicionieriumi būtų naudojamasi atsakingai nereikia per daug prišaldyti – lauko ir patalpos temperatūra turi skirtis iki 5-6 laipsnių“, – teigia D. Kliučinskas.
Ilgaamžiškumas ir eksploatacija. Elektriniams prietaisams Europos sąjungoje suteikiama minimali 2 metų garantija, žinoma, kai kurie gamintojai savo gaminiams gali suteikti ir ilgesnę. Be abejo, reguliari priežiūra nulemia ilgesnį prietaiso veikimo laiką. Vienas iš dažnų, nors ir akivaizdžių gamintojų reikalavimų – neatidaryti langų šalia veikiančio kondicionieriaus. Tai kenkia ne tik jūsų piniginei, tačiau ir pačiam prietaisui. „Jei mes atidarome langą ar įjungiame šilumos šaltinį, kai oro kondicionierius veikia, mes tiesiog švaistome energiją. Tai panašu į bandymą prileisti vonią vandens, kai esame neužkimšę nuotekų vamzdžio. Jei atidarysime langą ir įsijungsime oro kondicionierių, patalpa vės po truputi, o gal visai nevės, nes patenkanti šiluma per langą vis šildys mums patalpą. Analogiškai su šildymo prietaisu. Įrenginys suvartos daug elektros energijos, o naudos gausime minimaliai, arba išvis negausime. Pastovus veikimas didele galia kenkia įrenginiui, nes jame daug judančių dalių, kurios natūraliai dėvisi ir taip trumpinamas įrenginio tarnavimo laikas“, – perspėja E. Balčiūnas.
