Vonios kambarys yra palyginus nedidelė patalpa, tačiau gana specifinė. Jei svetainei ir miegamajam taikomi panašūs reikalavimai, vonia išsiskiria pirmiausia tuo, kad joje daugiau drėgmės, todėl tenka taikyti skirtingus sprendimus ir dažniausiai tuo, kad mažame plote reikia kuo patogiau sutalpinti reikalingus objektus. Šiame straipsnių cikle aptarsime aspektus, į kurios reikėtų atsižvelgti renovuojant vonią. Pirmiausia – šiltos vonios grindys.
Šildomos grindys ar šiltos grindys?
Grindų paviršių galima šildyti vandeniu arba elektra – abiejų šildymo metodų principas panašus. Pirmuoju atveju, ant paruošto pagrindo išvedžiotais vamzdžiais šiluma po grindų danga esančiam sluoksniui perduodama vandeniu, antruoju tą pačią paskirtį atlieka elektriniai laidai (šildymo kabeliai ar vadinamieji kilimėliai – tai prie lipnaus tinklelio pritvirtintas plono skerspjūvio šildymo kabelis). Įprastas grindinis šildymas, kai šių sistemų pagalba įšildoma visa patalpa, yra populiarėjanti šildymo radiatoriais alternatyva, naudojama tiek naujai statomuose namuose, tiek renovacijos metu.
Tačiau kalbant būtent apie vonią daugumai aktualiausias kriterijus yra šiltas pačių grindų paviršius. „Yra dvi sąvokos: šildomos grindys ir šiltos grindys. Svetainės, virtuvės, miegamojo grindyse įrengta šildymo sistema atlieka šilumokaičio funkciją ir perduoda šilumą į orą. Vonioje temperatūra turi būti apie 23 laipsnius, tačiau mes ten vaikštome basomis ir todėl norime turėti šiltas grindis. Žinoma, šildant vien tik grindis prišyla ir patalpa, bet daviklis, kuris reguliuoja temperatūrą, matuoja būtent grindų temperatūrą. Kitur, svetainėje, virtuvėje ar gyvenamuosiuose kambariuose, temperatūros daviklis matuoja patalpos temperatūrą. Vonios kambaryje tikslas yra kitoks – čia šiltos turi būti būtent grindys“, – paaiškina įmonės „Jaukurai“ atstovas Olegas Charisovas.
Nauja statyba, renovacija ir grindų aukštis
Galimi grindų šildymo sprendimai daugiausia priklauso nuo to, ar vonia remontuojama atskirai ar įrengiama (remontuojama) kartu su visu būstu. To priežastis – paaukštėjantis grindų lygis.
Tradicinis šildymas vandeniu grindų lygį, priklausomai nuo įrengiamų sluoksnių ir dangos storio, pakelia apie 7-8 cm ir daugiau. Šildant grindis elektriniu kabeliu, virš jo taip pat dažniausiai liejamas betono sluoksnis. „Šildymo kabeliai yra naudojami betonuojant naujas grindis. Kilimėliai naudojami kai patalpa yra renovuojama arba kai naujos grindys įrengiamos ant senų grindų. Kai grindų konstrukcija jau įrengta, o dangos aukštį kelti nepatogu, kilimėliai gali tapti išeitimi. Kilimėliai vidutiniškai grindis kilsteli mažiausiai, apie 1-1,5cm, bet galima tilpti ir į 0,5 cm“- pataria „Ensto Finland OY“ atstovas Gintaras Gardauskas.
G. Gardauskas priduria, kad kilimėliai gali padėti geriau suplanuoti remonto darbus. „Klojant kilimėlį, skirtingai nei tiesiant kabelį, nereikia derinti betonuotojų ir elektrikų darbo. Betonuotojai gali įrengti grindis, o elektrikas išdėlios kilimėlį“.
Tiesa, egzistuoja ir specialių, renovacijai skirtų sprendimų, dėka kurių tiek grindys su elektriniais kabeliais, tiek vandeniu šildomos grindys pakeliamos pakankamai nedideliu skirtumu.
Šildymas name ir bute
Kitas svarbus aspektas yra įrengimo nuosavame name ir bute skirtumai. Vienas svarbiausių šildomų grindų įsirengimo name privalumų yra tas, kad turite kur kas daugiau sprendimų laisvės nei gyvenantieji butuose, todėl ir grindinį šildymą galite įsirengti tokį, koks jums geriausiai tinka.
Name įrengti vandeniu šildomas grindis yra gana paprasta. Tiesa, idealu, jei tokios vonios grindys yra visos namo šildymo sistemos tąsa, nes jas įrengti vos keleto kvadratinių metrų vonioje nėra ekonomiška. „Grindų šildymo vamzdžius apsimoka tiesti tuo atveju, jei juos tiesiate visame būste. Šildant vonios grindis vandeniu name, vamzdį turime nuvesti iki katilinės, o tam reikia daryti didesnį remontą, nes vamzdį reikia paslėpti. Be to, jeigu tai yra namas su katiline, daug kas priklauso nuo šilumos šaltinio. Grindims, šildomoms vandeniu, reikalinga žemesnė temperatūra nei radiatoriams. Vadinasi, mums reikia sugalvoti kaip tą vandenį atvėsinti. Radiatorių vanduo siekia 50 – 60 laipsnių. Jei tieksime tokios temperatūros vandenį į grindis, visų pirma nusideginsime, kitas dalykas, grindų šildymo vamzdis nepritaikytas tokioms temperatūroms. Žinoma, yra specialūs srauto ribotuvai, kurie prilėtina srautą ir tokiu būdu sumažina temperatūrą“, – aiškina O. Charisovas.
Techninės galimybės įrengti vandeniu šildomas grindis ne tik vonioje, tačiau ir pačiame bute yra gana komplikuotos. Lengviau yra įsirengti grindinį šildymą, jei nuo centrinio šildymo sistemos atsijungta ir butas turi savo šilumos šaltinį. Kartais girdime istorijas, kai grindinis šildymas įrengiamas “nuo gyvatuko”, tačiau dažniausiai toks sprendimas atliekamas nelegaliai, tuo pačiu išbalansuojant viso namo sistemą ir sukeliant problemų nieko neįtariantiems kaimynams. Gauti administracinius leidimus gali būti nelengva. „Pastato bendroji šildymo inžinerinė sistema yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Tokie ir panašūs darbai yra priskirtini statinio paprastajam remontui. Taigi, norint įsirengti pastato šildymo inžinerinės sistemos vandeniu šildomas grindis, reikia nustatyta tvarka gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų rašytinį sutikimą atlikti tokius statinio paprastojo remonto darbus, pasirengti paprastojo remonto aprašą ir gauti įgalioto savivaldybės administracijos tarnautojo rašytinį pritarimą šiam aprašui. Dėl konkrečių darbų atlikimo sąlygų patartina kreiptis į namo bendrojo naudojimo objektus administruojančią įmonę ar daugiabučio namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijos, jeigu ji įsteigta, samdomą statinio techninį prižiūrėtoją. Taip pat šiuo klausimu būtų naudinga pasikonsultuoti ir su Valstybine energetikos inspekcija“, – paaiškina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė.
Todėl gana įprasta, kad butuose, šildomuose centriniu šildymu, šildymas elektra lieka vienintele išeitimi turėti šiltas grindis.
Įrengimo skirtumai ir eksploatacija
Vonioje įrengti šildomą kilimėlį yra pigiau ir paprasčiau, tačiau reikia atkreipti dėmesį į eksploatacijos kainą. Nors tiek elektros, tiek šildymui naudojamo kuro kainos kasmet skiriasi, tačiau grindų šildymas elektra yra brangesnis. Kita vertus, pigesnis sistemos įrengimas. Šildymo vandeniu privalumas iš esmės yra mažesni eksploatavimo kaštai, be to, karštam vandeniui ruošti galite panaudoti ekonomiškesnius sprendimus.
Kai kurie aspektai vandeniu šildomų grindų įrengimo gali skirtis priklausomai nuo produkto, tačiau įrengiant šildymo vandeniu ar elektros kabeliu sprendimus ant pagrindo klojami hidroizoliacinis ir šilumos izoliacinis sluoksniai, ant kurių paprastai klojamas armavimo tinklelis prie kurio numatytu tankumu tvirtinami vamzdžiai arba elektros kabelis. Jie užliejami betonu konkretaus produkto aprašymuose nurodytu storiu.
Elektriniai kilimėliai gali būti klijuojami tiesiai po grindų danga. Ant tvirto, nuvalyto ir išlyginto sluoksnio klojamas elektrinis kilimėlis, jis padengiamas plytelių klijais arba išlyginamuoju mišiniu, tuomet virš jo klijuojama grindų danga. „Kilimėlis yra paruoštas sprendimas – taip nereikia pačiam skaičiuoti kokiu atstumu vedžioti kabelį. Žmogus tai gali atlikti pats, visgi elektrą jungti siūlome patikėti elektrikui profesionalui“, – pataria G. Gardauskas.
Gali kilti pagrįstas klausimas, ar šildymo sistemą verta tiesti ir po vonioje esančiais prietaisais, pavyzdžiui, dušo padėklu ar vonia. „Jei šildote vonios kambarį vandens grindiniu šildymu, galite jį kloti per visą plotą – vienas neišvyniotas m2 praktiškai nieko nesutaupys, be to, patalpą, jei reikia, vėliau lengviau perplanuoti. Kalbant apie kilimėlį yra atvirkščiai – jo kiekvienas metras kainuoja, jį šildysite elektra, todėl nėra reikalo šildyti didelių plotų, kurie nėra naudojami“, – pataria O. Charisovas.
Įrengiant tokį šildymą, svarbu tiksliai numatyti, kur bus vaikštoma basomis kojomis, kad išvengtumėte nemalonių šaltų grindų plotų.
Įsirengę kilimėliu šildomas grindis, jas valdysite termostatais, kurių pasirinkimas yra gan platus – nuo paprastų įjungta/išjungta principu veikiančių termostatų iki programuojamų bei valdomų išmaniuoju telefonu. “Turėdamas paprasčiausią termostatą vartotojas pats rankiniu būdu įjungia kilimėlį arba jį išjungia. Programuojami suteikia galimybę užprogramuoti dienas, valandas bei temperatūrą, kuomet šildymas turėtų veikti. Taip pasiekiamas didesnis komfortas bei taupoma elektros energija. Išmaniuoju telefonu valdomas termostatas suteikia dar daugiau laisvės valdyti keliolika į vieną Wi-Fi tinklą sujungtų termostatų ir realiuoju laiku matyti visą situaciją iš bet kurios vietos pasaulyje”, – pasakoja pašnekovas.
