Namų jaukumas – tai nėra gražūs niekučiai, veislinė katė ar naujausios mados baldai. Pirmiausia tai jausmas – pojūčių, išgyvenamų esant namuose, visuma. Jauku būna tada, kai yra šilta, švaru ir taip gera, jog po sunkios darbo dienos ar valandos praleistos automobilių spūstyje, peržengus namų slenkstį užplūsta ramybė. Būtent ramybės paieškos ir gena mus kruopščiai kurti namų atmosferą, o vienas pagrindinių jaukumo kriterijų – triukšmo kontrolė gyvenamoje aplinkoje.
„Akustika – garso sklidimas oru bei paviršiais – nuo seno įvairiais aspektais nagrinėjamas reiškinys, kuris daro reikšmingą įtaką žmonių sveikatai, produktyvumui ir bendravimo kokybei. Tai ištisas mokslas, kurio esmė – kontroliuoti triukšmą patalpose, taip atkuriant natūralų garso balansą. Patalpų akustika apima tiek triukšmo, sklindančio už patalpos ribų, kontrolę, tiek garso charakteristikų, sklindančių konkrečioje patalpoje, valdymą“, – sako UAB „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.
Senovės bažnyčiose akustika buvo pasitelkiama kuriant didybės atmosferą, tuo tarpu teatruose ir koncertų salėse kokybiškas garso sklidimas yra esminis faktorius, kuris nulemia žiūrovo patirties kokybę. Namuose akustika kuria tą beveik antgamtišką reiškinį, vadinamą „namų aura“.
Patalpos akustinės savybės daugiausia priklauso nuo jos geometrijos ir erdvės dydžio bei patalpą supančių paviršių – sienų, lubų ir grindų – garso absorbcijos, jo perdavimo ir atspindėjimo parametrų. Akustikai nemažiau svarbus yra patalpoje esačių daiktų išdėstymas ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, savybės. Dar vienas svarbus faktorius – viduje ir išorėje girdimo garso kilmė bei oro, kuriuo keliauja garsas, „keliai“ – tarpai, sujungimai, langai, ventiliacijos ir šildymo sistemų išdėstymas, ir panašiai.
Norint savo namuose turėti jaukią akustinę atmosferą, apie tai geriausia pagalvoti dar statybų metu. Visgi jei nėra galimybės to padaryti, patalpų akustiką galima nesunkiai patobulinti pasitelkiant šiuolaikinius sprendimus.
Paviršiais skindantys garsai
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog kuriant bendrą jaukumą ir siekiant tobulos atmosferos, pirmiausia patariama atsižvelgti į individualius poreikius. Vienas paprasčiausių namų akustikos kontrolės variantų, nuo kurio ir reikėtų pradėti – apriboti garso skambėjimą ir aidėjimą paviršiais, kontroliuojant jų laidumą.
Kaip rašoma spaudos pranešime, garso absorbcija – tai medžiagos savybė sugerti garso energiją. Kuo didesnė paviršiaus garso absorbcija, tuo mažiau garso jis atspindi. Ši savybė leidžia sumažinti garso atspindžių kiekį patalpoje arba, kitaip tariant, aidėjimą. Statybos techninis reglamentas Lietuvoje garso izoliacijos parametrus numato žymėti raidėmis nuo A (didelė garso izoliacija) iki E (maža garso izoliacija). Bene geriausiai vertinama medžiaga gerinant patalpų akustiką yra gipsas.
„Akustinės – perforuotos – gipso plokštės, pastebimai pagerina patalpos akustiką. Toks gipsas, priklausomai nuo perforavimo būdo, gali sugerti, atspindėti arba išsklaidyti garsą. Šiose plokštėse yra daugybė mažų skylučių, į kurias patekęs garsas yra sugeriamas kitoje plokštės pusėje esančio specialaus austo izoliacinio sluoksnio. Akustinio gipso absorbcijos savybės patalpoje leidžia sukurti jaukią, „minkšto“ garso atmosferą, o jo pritaikymo galimybės šį gipsą daro universalia akustiką gerinančia medžiaga“, – patarimais dalinasi technikas Kastytis Vaseris.
Nors tam tikromis, net ir minimaliomis, akustinėmis savybėmis pasižymi daugelis gipso plokščių, tikro akustinio gipso parametrai Lietuvoje yra aiškiai reglamentuoti. Šiandien gaminamas perforuotas gipsas gali sugerti nei iki 90 proc. jo paviršių pasiekiančio garso.
Naudojant gipskartonio plokštes sienos gali būti papildomai pastorinamos, sukuriant storoms mūrinėms senamiesčio sienoms nenusileidžiantį garso izoliacijos efektą. Tokios plokštės veikia ir kaip papildoma šilumos izoliacija, tad net du jaukumo sąvokos ingredientai – tyla ir šiluma – lieka namuose.
Tiesa, naudoti gipso plokštes kartais neleidžia patalpų specifika, pavyzdžiui, to negalima daryti architektūrinio paveldo objektuose. Tokiu atveju specialistai patalpos akustiką gali pagerinti naudodami akustinį tinką – nedidelio tankio garsą absorbuojančią medžiagą, kuri garso balansą patalpoje pagerina dėka neglotnaus paviršiaus ir porėtos struktūros. Akustinis tinkas dažniausiai naudojamas luboms ir viršutinei sienų daliai tinkuoti.
Sklindančių garsų kontrolė
Izoliavus iš aplinkos mūsų namus pasiekiantį triukšmą, namuose kartais lieka ne visuomet malonus aido ir gaudžiančios erdvės pojūtis. Akustinio tinko ir plokščių naudojimas tėra vienas iš efektyvių sprendimų, tačiau namų jaukumą pagerinti galima ir kitais būdais – užpildant erdves baldais ir renkantis tinkamus interjero sprendimus.
Svarbiausia tinkamai išnaudoti erdvę patalpoje įvairiuose lygiuose: pavyzdžiui, jeigu jūsų namai pasižymi aukštomis lubomis (kas, tinkamai kuriant interjerą, yra didžiulis privalumas) panaudokite šią erdvę užpildydami ją aukštomis knygų lentynomis. Jaukumą didiną ir akustiką gerina ir tokie paprasti dalykai kaip kambariniai augalai, kurie ne tik valo orą, puošia, tačiau ir „sugeria“ perteklinius namų garsus.
Kuriant naujų atmosferą akustika turi ypatingą reikšmę, o sprendimai, kurie kontroliuoja garso sklidimą patalpoje nėra brangūs. Svarbiausias dalykas kuriant akustinį jaukumą ar tiesiog atstatyti natūralų garso balansą patalpoje yra holistinis požiūris į akustiką, o pradėti reikia nuo klausimo „kaip aš jaučiuosi ir kaip noriu jaustis savo namuose?“
