Ši tarta – tai desertas, kuris atrodo lyg iš prancūziškos kepyklėlės, bet paruošiamas paprastai ir be jokio streso. Trapus pagrindas, švelnus kremas ir gaivios uogos sukuria skonį, kuriam sunku atsispirti.
stresas
Šiuolaikiniame darbe intensyvūs laikotarpiai tampa nebe išimtimi, o kasdienybe, o prieškalėdiniu metu šis tempas dar labiau įsibėgėja – visi skubame, bandome suspėti ir darbe, ir ruošiantis šventėms.
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau akcentuojamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų.
Kasmet rudens pradžia daugeliui žmonių tampa išbandymu – baigiasi atostogos, moksleiviai ir studentai grįžta į mokslus, suaugusieji – į darbus. Pasikeitęs ritmas, nauji tikslai bei išaugęs krūvis dažnam kelia įtampą ir nerimą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dalijasi įžvalgomis, kas slypi už šios būsenos ir kokie sprendimai gali padėti lengviau įveikti pokyčių laikotarpį.
Po atostogų į mokyklą grįžtantys vaikai neretai patiria stresą. Jis gali pasireikšti uždarumu ir atsiribojimu, nenoru bendrauti su draugais ar šeimos nariais, padidėjusiu dirglumu ir pykčio protrūkiais, taip pat įvairiais nepaaiškinamais fiziniais negalavimais. Milžiniška atsakomybė krenta ant tėvų pečių – šiuo metu jiems itin svarbu stebėti tiek akivaizdžius, tiek subtilius vaikų elgsenos pokyčius ir prireikus nedelsiant kreiptis pagalbos.
Valentino diena – tai meilės, romantikos bei intymumo šventė, įprasminanti mūsų artumą vienas kitam ir suteikianti galimybę pasidžiaugti buvimu drauge. Vis dėlto, šią šventę neretai apkartina stresas, energijos trūkumas ir rutina, galintys pakišti koją aistrai ir artumo pojūčiui.
Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir nesibaigiančių darbų maratonu. Amerikos psichologų asociacijos (APA) tyrimas rodo, kad Kalėdų ir prieškalėdiniu laikotarpiu 21 proc. respondentų jaučia intensyvų stresą, 49 proc. – vidutinį, o likusieji – nedidelę įtampą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis stresas nėra trumpalaikis – jo pasekmės gali tęstis ilgai po švenčių.
Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus.
Nuolatinis nuovargis, energijos stoka ar sunkumas susikaupti dažnai priskiriami įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar miego trūkumui. Tačiau vis dažniau sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad už šių iš pažiūros „nekaltų“ simptomų gali slypėti organizmo siunčiami signalai apie geležies trūkumą.
Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis „poatostoginis stresas“.
Stresas veikia mus visus. Dėl to svarbu apgalvoti ne tik raminančias namų spalvas, bet ir tai, kokiais augalais save apsupsime.
Naujienos žmones pasiekia per televizorių, radiją, laikraščius, švieslentes gatvėse ir augantį skaičių socialinių tinklų platformų telefone. Visame informacijos sraute greičiausiai jums iš tikrųjų reikalingos tik kelios žinutės, o visa kita – dažnai nėra aktualu. Dr. Inga Truskauskaitė, Vilniaus universiteto (VU) docentė, psichologijos mokslų daktarė, paaiškina, kodėl informaciniame triukšme sunkiau priimti teisingus sprendimus. O Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pataria, kaip sumažinti informacijos kiekį išmaniajame telefone.
