Šliužai ir sraigės daugeliui sodininkų sukelia didelį galvos skausmą. Šie kenkėjai mėgsta drėgnas vietas, ypač po lietaus, ir greitai užgriūva sklypus, naikindami daržoves, gėles ir kitus augalus. Jie gali ne tik nuniokoti derlių, bet ir pernešti ligas bei infekcijas.
šliužai
Vieną vakarą jų dar nematyti, o po lietaus atrodo, kad visas daržas juda. Invaziniai šliužai daugeliui sodininkų tapo vienu nemaloniausių vasaros iššūkių: jie graužia daržoves, naikina jaunus augalų ūglius, slepiasi komposte, po mulčiu ir vazonais, o svarbiausia – dauginasi taip greitai, kad vien rinkti juos „kai pasitaiko“ dažniausiai nebeužtenka.
Šliužai darže po lietingos savaitės tampa viena didžiausių sodininkų rykščių – per vieną drėgną naktį jie geba paversti vešlią salotų ar braškių lysvę apgraužtų gyslų raizgalyne. Viena dažniausių klaidų – griebtis druskos ar traiškyti visus iš eilės. Pasirodo, kai kurie šliužai jūsų daržui daro paslaugą, o su invaziniais ispaniniais kovoti reikia visai kitais metodais.
Braškės ir salotos – vieni laukiamiausių vasaros skanumynų, tačiau darže jos turi labai atkaklų priešą. Vos tik oras tampa drėgnesnis, o naktys – šiltesnės, lysvėse pasirodo šliužai. Jie veikia tyliai, dažniausiai naktį arba po lietaus, todėl ryte daržininkas randa tik pasekmes: išgraužtus salotų lapus, skylėtas braškes, gleivių takelius ant dirvos ir nemalonų jausmą, kad visas darbas gali nueiti perniek.
Atšilus orams ir prasidėjus tikrajam darbymečiui, rankos pačios tiesiasi prie kauptuko, tačiau įsmeigus kastuvą į žemę dažnai laukia nemalonus siurprizas. Žemė po žiemos atrodo pavargusi, o praskleidus viršutinį sluoksnį pasirodo patys baisiausi daržo kenkėjai: riebios, baltos grambuolių lervos, kieti spragšiai, o drėgnesniuose kampuose jau bunda ir pirmieji šliužai. „Anksčiau tokiu atveju lėkdavau pirkti cheminių nuodų, kad išgelbėčiau būsimą derlių, bet šiemet darau kitaip“,– socialiniame tinkle Facebook dalinosi daržininkė.
Šliužai sode erzina ne vieną, tačiau kai kas džiaugiasi. Užuot iškart kovojus su jais cheminėmis priemonėmis, verta pažvelgti į šliužus iš kitos pusės: tai, kas vienam – kenkėjas, kitam – vertingas sąjungininkas.
Šie kenkėjai nėra išrankūs, tačiau kai kurie augalai juos vilioja kur kas labiau nei kiti. Žinant, kuriuos sodinukus verta saugoti pirmiausia, galima greičiau pastebėti šliužų antplūdį ir sumažinti žalą.
Užėjus lietingam, atvėsusiam orui daugelis daržininkų pastebi tą patį nemalonų vaizdą – šliužai grįžo po lietaus ir per vieną naktį gali apgraužti tai, kas augo savaites. Ryte išėjus į daržą matyti apkramsnoti salotų lapai, skylėtos braškės, nugraužtos jaunų daigų viršūnės ir blizgantys gleivėti pėdsakai ant žemės. Pačių kaltininkų dažnai net nematyti, nes dieną jie slepiasi drėgnose, tamsiose vietose ir suaktyvėja tik sutemus.
Šliužai darže gali pridaryti daug žalos per vieną naktį. Vakare salotų lapai atrodo gražūs ir sveiki, o ryte juose – skylės, apgraužti kraštai, gleivių pėdsakai ir nuvytę jauni daigai. Ypač dažnai nukenčia salotos, braškės, kopūstų daigai, agurkai, cukinijos, pupelės, bazilikai, serenčiai ir kitos minkštalapės kultūros.
Gegužės pabaiga – laikas, kai daugelis daržininkų rytą pradeda ne nuo kavos, o nuo šoko. Išeini į daržą pasidžiaugti vakar pasodintais agurkų daigais ar išdygusiomis salotomis, o vietoje jų randi tik apgraužtus stiebelius ir gleivėtus pėdsakus. Šliužai atidarė savo naktinį restoraną. Žinoma, apimti desperacijos ir karštligiškai ieškodami būdų, kaip atsikratyti šliužų, daugelis griebiasi pačių drastiškiausių priemonių.
Kiekvienas rytas daugelyje namų prasideda nuo garuojančio kavos puodelio. Tai kasdienis ritualas, po kurio lieka tirščiai, dažniausiai be gailesčio išmetami į šiukšliadėžę arba nuplaunami į kanalizaciją. „Anksčiau tirščius išmesdavau, kol sužinojau, kad kavos tirščiai sode yra viena universaliausių medžiagų – tai ir nemokamas „juodasis auksas“ daigams, ir geriausias skydas nuo šliužų“, – socialiniame tinkle Facebook savo atradimais dalinasi patyrusi gėlininkė.
Šliužai – vieni nepageidaujamiausių sodo svečių. Jie naikina salotas, braškes, gėles ir net daržo gėrybes, palikdami gleivių pėdsakus ir skylėtus lapus. Nors egzistuoja ne vienas būdas apsisaugoti nuo šliužų, sodininkas patvirtins: efektyviausiai šliužus naikina paprasčiausia druska. Tačiau ar tikrai verta ją berti tiesiog ant dirvos? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip saugiai ir veiksmingai naudoti druską, kad išnaikintumėte šliužus ir nekenktumėte augalams.














