Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Lėtinis stresas ilgainiui tampa tylia kasdienybės dalimi, pasireiškiančia fiziniu pervargimu, emociniu išsekimu, miego sutrikimais, nuotaikų kaita ar nuolatiniais nugaros bei galvos skausmais – tai ne laikinas nepatogumas, o kūno protestas.
perdegimas
Ar ryte sunkiai pakylate iš lovos, nuolat jaučiatės suirzę ir pavargę, o net menkiausia užduotis kelią didžiulį stresą? Tai perdegimo simptomai, su kuriais šiandien susiduria vis daugiau žmonių. Tokia būsena kenkia ne tik asmeninei darbuotojo gerovei, bet ir ekonomikai.
Nors perdegimas oficialiai pripažintas liga, Lietuvoje kol kas turintiems šį sindromą gauti nedarbingumo pažymėjimą veikiausiai nepavyks. Tai tik įrodo, kad rimčiau į emocines problemas mūsų šalyje pradėta žiūrėti ne taip jau seniai. Todėl puikiai suvokdami, kad perdegimas nėra tik jį patiriančiųjų problema, savo komandos gerai savijautai vis didesnį prioritetą ima teikti ir darbdaviai. Žinomas psichologas Paulius Rakštikas kartu su viena bendrove ėmėsi analogų Liet...
Artėjant metų pabaigai, vis dažniau tenka išgirsti apie patiriamą darbuotojų perdegimą. Kaip spręsti šią problemą – patarimų apstu, tačiau ar tikrai ši būsena yra tikrasis perdegimas, ar tiesiog padidėjęs darbo krūvis – dažnai painiojama.
Kai net laiško parašymas atima visas jėgas – taip jaučiasi žmogus, kuris ne šiaip pavargo, o perdegė. Nors žodis „perdegimas“ skamba vis dažniau, vis dar painiojame jį su paprastu stresu ar laikinu išsekimu. Tačiau perdegimas – tai ne nuovargis, kuris praeina po savaitgalio. Tai būsena, kurioje žmogus praranda prasmės jausmą, motyvaciją, o net elementari energija dingsta be jokios logiškos priežasties. Pasak psichologės, lektorės Ugnės Juodytės, kai kurie perdegimą patiriantys žmonės atvirai prisipažįsta: „Man svarbu tik išgyventi dieną.“








