Gyvenant daugiabutyje net ir menkiausias neatsargus elgesys gali virsti rimta problema. Nuo trūkusios skalbimo mašinos vandens žarnelės iki užsidegusio ant viryklės palikto puodo – iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos nelaimės namuose gali sukelti tūkstantinius nuostolius savam ir kaimynų turtui.
nelaimės namuose
Po įvairių ugnies, gamtos stichijų sukeltų nelaimių išauga susidomėjimas būsto draudimu. Neseniai įvykus nelaimei Vilniaus Viršuliškių rajone ir kasmet palaipsniui dažnėjant ekstremalių orų reiškiniams, kyla klausimų, kaip apsaugoti save ir savo būstą – ypač mokant už jį būsto paskolą....
Pastarieji keli mėnesiai, kuomet dėl griežto karantino daugiau laiko tenka praleisti namuose, gyventojams atnešė ir naujų rūpesčių.
Draudikai pastebi, kad namų aplinkoje nutikę draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė, tačiau žmonės yra atsargūs.
Prieš mėnesį Vilniuje, viename Papilėnų gatvės daugiabučio bute kilęs gaisras dar kartą priminė apie netikėtai užklumpančias nelaimes, galinčias sunaikinti ne tik asmeninį, bet ir kaimynų turtą. Šio gaisro metu buvo apgadinta apie 20 kaimyninių butų – daugiausia dėl suodžių, dūmų ir vandens padarinių po gaisro gesinimo. Pasak ekspertų, ši nelaimė parodė, kad net ir turint būsto draudimą, labai svarbi ir civilinės atsakomybės apsauga – nuo pasirinkto jos dydžio priklauso, kokią kaimynų nuostolių sumą galima padengti.
Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau – Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos – įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių...
Draudikai pastebi, kad namų aplinkoje nutikę draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė.










