Grįžtate namo po įtemptos dienos, bet vietoje laukto atsipalaidavimo jus pasitinka šaltos sienos ir nenumalšinamas nuovargis? Šis jausmas pažįstamas daugeliui miesto gyventojų, ieškančių prieglobsčio savo betoninėse tvirtovėse, tačiau nesijaučiančių jose jaukiai. Būtent čia į pagalbą ateina biofilinis interjeras – dizaino filosofija, grąžinanti žmogui prarastą ryšį su gamta ir paverčianti namus tikra ramybės bei atsigavimo oaze.
natūralios medžiagos
Gera savijauta priklauso ne tik nuo mitybos, judėjimo ar poilsio – svarbi ir kasdienė aplinka. Pagalvė, rankšluostis ar pledas gali būti ne tik praktiški, bet ir prisidėti prie didesnio komforto. Būtent į tai norisi žiūrėti renkantis namų tekstilę: ne kiek daiktas atrodo prabangiai, o kuo jis išsiskiria ir ką pajuntame jį naudodami. Galbūt todėl vis dažniau atkreipiame dėmesį į kitokias gamybos tradicijas ir medžiagas – iš Japonijos, Italijos ar Mongolijos. Apie tai kalbamės su miego ir tekstilės tinklo „Noxnox“ įkūrėju ir vadovu Andriumi Kučiausku.
Natūralios medžiagos, medžio masyvo ir rankų darbo baldai vis dažniau atranda vietą šiuolaikiniuose namuose. „Bali Wood“ bendrasavininkė Aušra Trakymaitė pasakoja, kodėl autentiški daiktai, natūralios tekstūros ir ilgaamžiai sprendimai tampa svarbesni už trumpalaikes interjero tendencijas.
Teatro butai – taip interjero dizainerės vadina butus mieste, kuriuose apsistojama tik atvykus į spektaklį, koncertą ar darbo susitikimą. Lietuviai juos įsirengia vis dažniau. Ryškesnės spalvos, drąsesni raštai, šventiškesnė nuotaika – visa tai, ko daugelis vengia kasdieniuose namuose, čia atsiranda be didelių dvejonių. Kodėl antrieji namai tampa drąsos poligonu ir ką iš jų galima pasimokyti net tiems, kurie turi vienintelį būstą?
Daugiau jokio turinio







