Artėjant didžiosioms metų šventėms, žmonės įsisuka į greitesnį gyvenimo tempą, stengiasi užbaigti pradėtus darbus, suplanuoti nepriekaištingus kalėdinius susitikimus su artimaisiais, išrinkti šventines dovanas ir dažnai pamiršta save. Šiuo laikotarpiu dažnai žmones lydi nerimas ir stresas. Psichologė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo emocine savijauta, o tik po to imtis visų neatidėliotinų darbų.
emocinė sveikata
Nuo A iki Z
Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus. Tikslą vystyti naujus junginius, padėsiančius žmonėms, kurie serga sunkiais neurologiniais sutrikimais, kelia Lietuvos startuolis „Psylink“. Įmonė yra viena iš nedaugelio visoje Europoje, siekiančių komercializuoti naujas terapines priemones.
Gyvenimas verčia skubėti, o įsibėgėjus tamsiajam metų laikui pastebite, kad dienos emocinis fonas tampa dar labiau nepastovus? Psichoterapeutė teigia, kad tai viena iš priežasčių sustoti ir apmąstyti savo rytinį tempą. Ritualu, kuris padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą intensyvioje kasdienybėje, gali virsti net sąmoningiau išgertas kavos puodelis.
Ilgėjant tamsiems vakarams ir gaunant vis mažiau saulės bei dienos šviesos, daugėja žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia nuotaika ir energijos trūkumu.
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ir emocinės pusiausvyros pagrindu.
Kai net laiško parašymas atima visas jėgas – taip jaučiasi žmogus, kuris ne šiaip pavargo, o perdegė. Nors žodis „perdegimas“ skamba vis dažniau, vis dar painiojame jį su paprastu stresu ar laikinu išsekimu. Tačiau perdegimas – tai ne nuovargis, kuris praeina po savaitgalio. Tai būsena, kurioje žmogus praranda prasmės jausmą, motyvaciją, o net elementari energija dingsta be jokios logiškos priežasties. Pasak psichologės, lektorės Ugnės Juodytės, kai kurie perdegimą patiriantys žmonės atvirai prisipažįsta: „Man svarbu tik išgyventi dieną.“
Nors perdegimas oficialiai pripažintas liga, Lietuvoje kol kas turintiems šį sindromą gauti nedarbingumo pažymėjimą veikiausiai nepavyks. Tai tik įrodo, kad rimčiau į emocines problemas mūsų šalyje pradėta žiūrėti ne taip jau seniai. Todėl puikiai suvokdami, kad perdegimas nėra tik jį patiriančiųjų problema, savo komandos gerai savijautai vis didesnį prioritetą ima teikti ir darbdaviai. Žinomas psichologas Paulius Rakštikas kartu su viena bendrove ėmėsi analogų Liet...
Natūralios saulės šviesos trūkumas ir pilkšva padangė gali turėti įtakos ne tik emocinei savijautai bei bendrai nuotaikai, bet ir fizinei sveikatai. Prieššventiniu laikotarpiu išlaikyti emocinę pusiausvyrą – dar sudėtingiau. Ekspertės pateikia patarimus, kaip pasirūpinti savijauta, kad prasta nuotaika nevirstų emociniu susirgimu.
Ar ryte sunkiai pakylate iš lovos, nuolat jaučiatės suirzę ir pavargę, o net menkiausia užduotis kelią didžiulį stresą? Tai perdegimo simptomai, su kuriais šiandien susiduria vis daugiau žmonių. Tokia būsena kenkia ne tik asmeninei darbuotojo gerovei, bet ir ekonomikai.
Remiantis kasmetinio tyrimo apie gyvenimą namuose duomenimis, 28 proc. Lietuvos gyventojų namai nuteikia siekti sėkmės gyvenime. Todėl labai svarbu suprasti, kaip galime pagerinti savo namų aplinką, kad juose jaustumėmės lyg šventovėje, teikiančioje užuovėją nuo išorinio pasaulio šurmulio. Atlikus tyrimą, paaiškėjo svarbiausi aspektai, leidžiantys namuose puoselėti gerą savijautą ir jaustis laimingiems....
Daugiau jokio turinio













