Šildymo sezonui prasidėjus, daugiau laiko praleidžiame šildomose patalpose, kuriose oras dažniausiai būna išsausėjęs. Mūsų organizmai taip pat susiduria su staigiais temperatūrų pokyčiais, kai prišildytuose namuose taip šilta, jog gali vaikščioti su marškinėliais, o išėjus į lauką pasitinka gelianti žvarba. Specialistės papasakojo, kaip teisingai vėdinti, kaip pakitusi oro drėgmė ir temperatūrų pokyčiai veikia mūsų organizmus, ir pasidalijo patarimais, padėsiančiais žiemoti saugiai ir sveikai.
Ar rekuperacinės sistemos leidžia patalpų nevėdinti?
„Prasidėjus šildymo sezonui, labai svarbu užtikrinti gyvenamųjų patalpų priežiūrą bei palaikyti tinkamą namų aplinkos mikroklimatą.
Patogeninių mikroorganizmų suaktyvėjimą pasikeitus sezono sąlygoms lemia trys dalykai: temperatūra arba temperatūrų skirtumas tarp gyvenamųjų patalpų ir lauko, santykinė oro drėgmė bei oro judėjimas“, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Pasak jos, netinkama oro drėgmė ir temperatūra namuose gali lemti didesnę alerginių reakcijų tikimybę, žmonės gali dažniau skųstis odos sausumu, niežuliu, akių ašarojimu ar perštėjimu, kvėpavimo takų dirginimu, galvos skausmu, nuovargiu ar prastesne miego kokybe.
Jai pritaria ir „Antėjos“ klinikos šeimos gydytoja Kristina Paliulienė. Pasak jos, naujos statybos namuose dažniausiai būna sumontuotos rekuperacinės sistemos, kurios išsausina orą, tačiau papildomai nedrėkina.
„Žmogaus kvėpavimo takai yra iškloti gleivine, kuri išvalo, sušildo ir sudrėkina į plaučius plūstantį orą. Sausas oras išsausina kvėpavimo takų gleivines susilpnindamas jų apsaugines funkcijas ir sudaro palankias sąlygas sirgti kvėpavimo takų ligomis.
Oda yra vienas didžiausių žmogaus organų, kurios pagrindinė funkcija yra apsauginė – ji apsaugo nuo mikrobų, mechaninių ar cheminių pažeidimų. Tačiau buvimas sausose, šildomose patalpose ją išsausina“, – sako K. Paliulienė.
Rekomenduojama miegoti vėsesnėje patalpoje
Pasak D. Zalagaitytės, šaltuoju metų laikotarpiu optimaliausia kambario temperatūra yra 18–22 laipsniai Celsijaus, o santykinė oro drėgmė turėtų būti 40–60 procentų.
Miegamajame rekomenduojama palaikyti žemesnę temperatūrą, apie 18–20 laipsnių Celsijaus, tada žmogus geba labiau atsipalaiduoti, miegas tampa ramesnis ir gilesnis.
„Verta pabrėžti, kad kiekvienas iš mūsų į temperatūros pokyčius reaguojame individualiai, pavyzdžiui, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių jautrumas temperatūrai yra didesnis.
Jie jaučia didesnį šilumos poreikį, todėl jų miegamuosiuose kambariuose geriau palaikyti viršutinės normos ribą – apie 21–22 laipsnius Celsijaus“, – priduria vaistininkė.
Drėgmę ir temperatūrą nustatyti padės oro drėgmės matuokliai higrometrai su termometro funkcija. Drėgmės rodiklį, šaltuoju metų laiku didesnį nei 60 procentų, gali lemti ir maisto ruošimas, drabužių džiovinimas, gausus kambarinių augalų turėjimas.
Nevėdinamose patalpose gali veistis pelėsis
Pasak vaistininkės, vienas paprasčiausių didelės drėgmės valdymo būdų yra patalpų vėdinimas – šaltuoju sezonu reguliarus vėdinimas padėtų mažinti virusų ir bakterijų plitimą bei riziką susirgti viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
„Dienos metu langus rekomenduojama atidaryti 3–4 kartus, kas 4–6 valandas, o pravėrus juos laikyti bent 5 minutes.
Jeigu namuose drėgmės lygis per mažas, jį padidinti galime natūraliais būdais – ant radiatorių pakabinti šlapius rankšluosčius ar skalbinius, valyti namų paviršius drėgnu būdu, išdėlioti namuose indus su vandeniu – visų šių procesų metu vandens garavimas drėkina orą.
Jeigu oras vis dėlto išlieka sausas, verta apsvarstyti oro drėkintuvo įsigijimą, kuris leistų efektyviau reguliuoti drėgmės lygį namuose“, – patarimais dalijasi D. Zalagaitytė.
Patalpų vėdinimo svarbą pabrėžia ir šeimos gydytoja K. Pauliulienė. Anot jos, netinkamai vėdinamos patalpos yra puiki terpė veistis pelėsiui, kuris ilgą laiką gali būti nepastebėtas.
Pelėsis paveikia kvėpavimo takus, kai įkvepiamos sporos ir toksinai. Taip labiausiai nukenčia kvėpavimo sistema, todėl galime pradėti sirgti įvairiomis alergijomis ir kitomis ligomis.
„Pelėsio išvengti galima tinkamai kontroliuojant drėgmę, vėdinimą bei šilumą patalpose. Be to, nevėdinamuose namuose dažnai dėl prasto oro galime jausti nuolatinį nuovargį bei galvos skausmą, mieguistumą, todėl patalpas reguliariai vėdinti yra būtina“, – pabrėžia gydytoja.
Temperatūrų pokyčiai ir organizmo grūdinimas
Anot K. Pauliulienės, imunitetą susilpninti gali ir staigūs temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, perėjimas iš lauko į vidų ir atvirkščiai.
„Kvėpavimo takų gleivinės gali tapti jautresnės ir labiau imlios įvairiems virusams, tai gali sukelti papildomą stresą organizmui, todėl rekomenduojama prieš einant į lauką įvertinti temperatūrą ir pasirinkti tinkamus drabužius, o sugrįžus į šiltą patalpą – kuo greičiau nusirengti lauko drabužius.“
Atvėsus orams, pradedama kalbėti apie organizmo grūdinimą, tačiau, pasak D. Zalagaitytės, „grūdinti organizmą“ reikia ne tik šaltojo sezono metu.
Šiam procesui svarbus laipsniškumas bei individualumas – verta pradėti nuo trumpų procedūrų, kad organizmas galėtų prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų, bei būtina atsižvelgti, kokioje aplinkoje kūnas jaučiasi geriausiai.
„Vienas paprasčiausių būdų yra daugiau laiko praleisti gryname ore. Taip pat galima išbandyti šaltą, kontrastinį dušą, įvairias pirtis, ledo vonias.
Žinoma, šie veiksmai turėtų būti derinami su fiziniu aktyvumu, pakankamu poilsiu bei sveika, subalansuota mityba.
Labai atsargiai rinktis procedūras patariama žmonėms, turintiems silpną imuninę sistemą. Nerti į šaltą vandenį eketėje, sergantiems širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis inkstų, nervų sistemos ligomis, pavyzdžiui, epilepsija, kartais yra ne tik nerekomenduojama, bet ir draudžiama.
Todėl visada verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku“, – pataria D. Zalagaitytė.
Geriausia prevencija nuo ligų – subalansuotas gyvenimo būdas
Pasak gydytojos K. Pauliulienės, geriausia prevencija nuo sezoninių negalavimų yra sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas: „Tinkama mityba, kokybiškas miegas, reguliari fizinė veikla, daugiau gryno oro.
Taip pat reikėtų nuolat vėdinti gyvenamąsias patalpas, užtikrinti optimalią temperatūrą ir drėgmę, rankų higieną, riboti kontaktus su sergančiais žmonėmis.“
D. Zalagaitytė priduria, kad stipraus imuniteto palaikymui svarbų vaidmenį atlieka mūsų žarnyno veikla ir mikrobiotos balansas, o mūsų žarnynui ypač naudingas gerosiomis bakterijomis turtingas raugintų, fermentuotų produktų, probiotikų, pavyzdžiui, jogurto ar kefyro, vartojimas.
„Šaltuoju metu verta nepamiršti vartoti vitamino D, Omega-3 riebalų rūgščių preparatus, kurie tiesiogiai susiję ne tik su imunine sistema, bet ir su emocine sveikata, mažesne depresinės nuotaikos rizika“, – sako D. Zalagaitytė.
