Lengva ir greitai montuojama metalinių stogų danga rinkoje nedominuoja, tačiau namų savininkai rinkdamiesi tarp dangų savo namui, būtinai apsvarsto ir šį variantą. Vieni dažniausiai kylančių klausimų yra susiję su tokių dangų savybėmis – ar labai girdėsis lietus, ar per tokį stogą nebus per daug prišildomi namai, ar danga nesurūdys? Pamėginome išsiaiškinti.
Kokių formų būna metaliniai stogai ir kuo kiekviena pasižymi? Pagrindinės gyvenamiesiems namams skirtų metalinių stogų formos yra šios: čerpių imitacija, profiliuota trapecinė ar banguota stogų danga bei valcuota, vadinamoji klasikinė danga.
Mūsų šalyje tradiciškai mėgstamos čerpės, todėl ir besirenkantys metalinę dangą dažniausiai renkasi čerpių imitaciją. Ši danga tinkama tiems stogams, kurie turi ne mažesnį nei 14 laipsnių nuolydį. Jeigu jūsų stogas turi dar mažesnį nuolydžio kampą (nuo 9 laipsnių), galite rinktis trapecinius profilius. Sandarūs falciniai profiliai tinkami tiems stogams, kurių minimalus nuolydis siekia nuo 7 laipsnių.
Formos svarba metalinio stogo pasirinkime yra daugiau estetinė bei konstrukcinė. Svarbiausia šiuo atveju, kad medžiagos būtų kokybiškos, o pati danga atsakingai įrengta.
Skirtingo profilio lakštai lemia grebėsto žingsnį. Pavyzdžiui, montuojant čerpių imitacijos profilius, grebėsto žingsnis, turi būti gana platus, maždaug 30-40 cm, priklausomai nuo konkretaus gamintojo rekomendacijų. Falcinei dangai reikia mažesnio žingsnio (20-30 cm) ir platesnių grebėstų. Taip sumažinama išlinkimų tikimybė. Mažiausiai vargo yra su trapecinio profilio lakštais. Tokiu atveju atstumai ir grebėstų pločiai nėra tokie svarbūs, svarbu, kad medinė konstrukcija būtų pakankamai tvirta, plokštumos lygios.
Ar tiesa, kad metalinė danga yra „garsesnė“? Iš esmės – taip. Krentantys lietaus lašai atsitrenkę į metalinį stogą kels didesnį garsą nei dauguma kitų dangų. Todėl labai svarbu stogą įrengti tinkamai. Jeigu erdvėje iškart po stogu nebus gyvenama, garsu galite per daug nesirūpinti – į apatinius aukštus jis neturėtų patekti (žinoma, labai priklauso nuo jūsų būsto). Jeigu bus, tuomet neišvengiamai teks stogą šiltinti. Apšiltinimo sluoksnis tarnauja kaip garso izoliacija, ir jeigu ji įrengta pagal visus reikalavimus, garso turėtų nesigirdėti. Esant itin stipriam lietui, garsas bus kiek didesnis lyginant su kitomis dangomis, todėl jei tai kelia rūpesčių, galima imtis specialių garso izoliacijos sprendimų. Tiesa, lauke šis garsas girdėsis gerai, tačiau per lietų paprastai būname namuose užsidarę langus.
Kitas su ta pačia tema susijęs klausimas – ar dažnas lietus nepakenks mano stogui, ar jis nesurūdys? Kaip žinia, korozija apskritai yra dažna metalinių paviršių problema, todėl perkant metalinę dangą būtina pasidomėti apie jos garantiją. Metalinė danga turėtų būti padengta polimerinėmis medžiagomis, kurios ją apsaugo nuo rūdijimo.
Ar įkaitęs stogas neprikaitins patalpų? Kaip žinia, metalas gana gerai kaista, todėl toks klausimas atrodo logiškas. Tačiau stogo įrengimo atveju naudojant standartinius sprendimus, tinkančius bet kokiai dangai, tokia problema neturėtų kelti rūpesčių. Svarbiausia stogo konstrukcijos ypatybė – tarp apšiltinimo sluoksnio ir stogo dangos esantis ventiliuojamas oro tarpas. Kaistant dangai, šioje vietoje šyla oras, jis cirkuliuoja greičiau, greičiau ir pasišalina ir neįveikia storo apšiltinimo sluoksnio.
Vis dėlto, jeigu stogo konstrukcija yra sudėtingesnė, šio sprendimo gali nepakakti. Tokiu atveju, reikėtų įsirengti ventiliacinius kaminėlius. Kitas variantas būtų sudėti ventiliacines čerpes, kurios tiek atlieka ventiliacinę funkciją, tiek atrodo estetiškai. Kadangi Lietuvoje tokie sprendimai nėra labai populiarūs, dar vienas variantas galėtų būti paprasčiausias mažiau įkaistančios dangos pasirinkimas. Kaip gerai žinote, kuo tamsesnė spalva, tuo geriau ji sugeria šviesą ir šilumą, tas pats, žinoma, galioja ir šiuo atveju – šviesesnė danga įkais lėčiau.
