Ko gero nė nepastebėjome, kaip karšto vandens kubilas, nepaisant to, kad atsirado užsienyje, tapo praktiškai visų lietuviškų kaimo turizmo sodybų atributu. Ir ne tik jų – kubilai statomi ir privačiose sodybose, namų kiemuose, nuomojami vakarėliams. Kubilai domina ir jus? Pasidomėjome, ką reikėtų žinoti apie kubilus, kad galėtumėte išsirinkti sau tinkamiausią.
Dažniausios kubilų rūšys yra šios:
-mediniai kubilai,
-polipropileno (plastikiniai) mediena dekoruoti kubilai,
-nerūdijančio plieno mediena dekoruoti kubilai,
Mediniai kubilai gali būti gaminami iš įvairios medienos, tačiau dažniausiai rinkoje pasitaikantys yra spygliuočio – nebrangūs eglės, maumedžio kubilai, taip pat būna ir pušinių ar pagamintų iš brangaus raudonojo kedro kubilų. Lyginant dažniausias rūšis, eglė yra lengvesnis ir pigesnis medis nei maumedis, tačiau maumedis yra atsparesnis drėgmei, mažiau bijo puvimo, ilgiau išlaiko spalvą.
Nors ir rečiau, tačiau pasitaiko kubilų ir iš lapuočių – gana brangių ąžuolinių, taip pat uosinių, alksninių kubilų. Rinkoje galima rasti pasiūlymų pasirinkti kubilą iš termiškai apdorotos medienos, kurios rūšinė įvairovė taip pat gali skirtis. Termiškai apdorojant medieną, uždeginamos medienos poros – medis išlaiko savo tekstūrą, tačiau tampa ženkliai atsparesnis drėgmei ir bakterijoms, jo nereikia impregnuoti, jis nepūva ir laiko ilgiau. Žinoma, toks pasirinkimas atitinkamai daugiau ir kainuoja.
Medinius kubilus prižiūrintys žmonės praktiškai iš karto pastebi vieną trūkumą – iš paprastos medienos pagaminti kubilai reikalauja sąlyginai nemažai priežiūros. Medis reaguoja su vandeniu, o ši reakcija ilgainiui pasireiškia puvimu, grybelio atsiradimo tikimybe. Taip pat skiriasi ir eksploatacija – naują kubilą rekomenduojama kelias dienas brinkinti, kad jis nepraleistų vandens, o šiltuoju metų laiku, tam, kad medis neišdžiūtų, kubilą laikyti pripildytą vandens. Vis dėlto medinė produkcija randa savo pirkėją. Tai lemia sunkiai apskaičiuojami kriterijai – natūralumo ir ekologijos paieškos. “Perkantys medinius kubilus žmonės dažniausiai renkasi vertindami ekologiją, natūralumą. Taip pat, juos renkasi tie, kuriems patinka natūralaus medžio kvapas. Mes dažnai pajuokaujame sakydami, kad jūs galite išsinešti plastikinę bačką į lauką, prisišildyti joje vandens ir ten maudytis, tačiau tai nebus taip pat kaip maudytis mediniame kubile – tai nesulyginami dalykai”, – teigia kubilus gaminančios ir jais prekiaujančios įmonės “Edjusta” atstovė Joana Daugirdienė.
Kita alternatyva – plastikinis kubilas, iš išorės dekoruotas mediena. Tai gana praktiškas pasirinkimas – lyginant su mediniais kubilais, toks sprendimas reikalauja ženkliai mažiau priežiūros: kubilą galima išleisti ir palikti tuščią kada norite, plastikas yra atsparus puvimui, grybeliui. Standartiškai tokie kubilai būna brangesni už medinius, tiesa, šis lyginimas priklauso nuo kubilo medienos tipo.
Gaminant tokius kubilus, stengiamasi išlaikyti standartinių kubilų išvaizdą – nors gaminami iš polipropileno, jų išorė dekoruojama mediena. Plastiką lengviau valyti, ant kubilo sienelių nusėda mažiau bakterijų, jis atsparesnis UV spinduliams. Tokio kubilo trūkumu galėtų būti jausena maudantis – pečiai ir nugara remiasi į plastiką. tai gali būti mažiau malonus potyris, jei žinai, kad galėjai maudytis mediniame kubile, tiesa, tai priklauso nuo individualių pomėgių. „Sėdėti mediniame kubile yra visai kitas jausmas. Taip pat jei maudėtės vakare, o paskui kubilą uždengėte dangčiu, rytą mediniame kubile rasite šiek tiek šiltesnį vandenį. Šiek tiek pakūrus, juo vėl galima naudotis. Plastikinis kubilas paprastai šiek tiek greičiau atvėsta, tačiau tai sąlygoja oro temperatūra, vėjuotumas, metų laikas“, – teigia mediniais gaminiais prekiaujančios įmonės „Raska Wood“ vadovas Giedrius Merkevičius.
Iš išorės tiek medinių, tiek plastikinių kubilų priežiūra yra identiška. Plastikinių kubilų priežiūra iš vidaus yra žymiai paprastesnė. „Išsimaudėte, išleidote vandenį ir pamiršote iki kito karto. Vėliau, norėdami maudytis, praskalavote kubilą ir pilate vėl. O mediniame kubile karštuoju metų laiku, turi būti vandens, kitaip jis perdžiūna, tuomet vėl reikia brinkinti. Vasarą laikant vandenį, per pora savaičių jis surūgsta ar bent jau pradeda rūgti. Rūgimas, puvimas, bakterijos ardo ir medieną. Galima naudoti ir chemiją baseinams valyti, tačiau vėlgi, jeigu perki medinį ekologišką daiktą, tai su ekologija šiek tiek prasilenkia“, – lygina G. Merkevičius.
Labai panašiomis savybėmis pasižymi ir nerūdijančio plieno kubilai. Jų išorė taip pat dekoruota medinėmis lentomis, o jų vidus yra pagamintas iš plieno, tokie kubilai yra itin ilgaamžiški, juos lengva valyti ir prižiūrėti, taip pat teigiama, kad jie šiek tiek greičiau įkaista.
Dydis. Kiek žmonių sutilps kubile daugiausia priklauso nuo jo skersmens. “Standartinio dydžio kubilu galima laikyti 180cm – 200 cm. kubilą, kadangi jame yra pakankamai vietos ramiai atsipalaiduoti, pasimėgauti jo teikiamais malonumais ir taip pat tai yra dažniausiai parduodamų kubilų dydžiai. Kiek žmonių gali tilpti kubile yra nustatoma pagal vidutinio sudėjimo asmenis taip, kad sėdint kubile nereikėtų sėdėti susispaudus, jausti diskomfortą ar kitus nepatogumus. Taip pat galima pridurti, kad praktikoje dažniausiai žmonės renkasi kubilo išmatavimus atsižvelgdami į savo šeimos narių skaičių bei rezervuodami kelias vietas savo galimiems svečiams”, – pasakoja J. Daugirdienė.
Kubilo šildymas. Kubilo vanduo kaitinamas krosnelėmis iki maždaug 45 laipsnių. Krosnelė gali būti įmontuota pačiame kubile, taip pat gali būti išorinė, besišliejanti šalia kubilo. Variantas, kai krosnelė įtaisoma kubile yra pigesnis, tačiau tokia konstrukcija užimą papildomą vietą, kurią būtų galima išnaudoti papildomam žmogui. Krosnelių efektyvumas, teigiama, pernelyg nesiskiria.
Krosnelės gali būti dvejopos – nerūdijančio plieno ir metalo. Pastarosios yra pigesnės. Kūrenant daugiausia naudojamas kietasis kuras – malkos arba briketai. “Taip pat galima naudoti ir anglis, atsižvelgiant į jų kaitrumą, tačiau, reikia pripažinti, kad tai yra labiau patalpoms skirtas apšildyti kietasis kuras. Kubile esančio vandens įkaitinimo laikas priklauso nuo naudojamos krosnelės t. y., vidinės arba išorinės, bei jos dydžio, tačiau optimaliausias prišildymo laikas yra 3 valandos. Krosnelę galima valyti po kiekvieno kūrenimo, tačiau pakanka išvalyti po 5 kūrenimų”, – pataria J. Daugirdienė.
Egzistuoja variantų, kai kubilą galima prišildyti dujomis ar elektra, tačiau tokie būdai pakankamai brangūs, reikalauja specialios įrangos, o įšilimo laikas per daug nesiskiria.
Vieta kubilui. Vietos pasirinkimui griežtų kriterijų nėra, tiesa, reikia atkreipti dėmesį į keletą niuansų. Nerekomenduojama kubilo statyti po medžiais, nes taip lengvai gali prikristi lapų, spyglių ar kitų pašalinių objektų, ypač jei neturite kubilo dangčio. „Kubilą reikėtų statyti toliau nuo pastatų, nes šildant dalyvauja ugnis, kartais iš kamino būna išlekia kibirkštys. Taip pat paprastai nerekomenduojama kubilo statyti visiškai saulės atokaitoje. Aišku, vieni labiau nori besimaudydami kubile matyti gražų vaizdą, kiti nori intymumo, tuomet dar ir tvorą pasistato. Kad ir kokią vietą pasirinksite, svarbiausia yra patį kubilą kilstelėti nuo žemės apie 10 cm, kad būtų vėdinama kubilo apačia, tuo pačiu užkertant kelią kubilo puvimui. – pataria G. Merkevičius.