Pastato stogo ir kitos konstrukcijos projektuojamos taip, kad atlaikytų normines dėl sniego ir kitų poveikių atsirandančias apkrovas. Kokybiškai pagal statinio projektą atlikus statybos darbus ir nesusidarant ekstremalioms sąlygoms, griūties pavojus neturėtų kilti. Tačiau vis pasitaiko atvejų, kai gausiai pasnigus įgriūna pastato stogas. Ši grėsmė kyla ne tik statinius naudojant, bet ir juos statant.
Vienas iš vis prisimenamų atvejų, kai sniegas pridarė didžiulių nuostolių, – Vilniuje statomų Ledo rūmų pastato griūtis prieš keliolika metų. Nors buvo nustatyta, kad pastatas sugriuvo dėl kelių priežasčių, bet sniego apkrova įvardyta pagrindine iš jų.
Net sniego sluoksnio svoriui neviršijant ribinių normų, kai kurių formų stogams sniegas, o ypač jo sankaupos tam tikrose vietose, gali kelti pavojų. Ant plokščių ar mažo nuolydžio šlaitinių stogų palankesnės sąlygos ilgą laiką kauptis sniegui. Be to, esant šaltam orui, pakaitomis su atodrėkiais, kai krituliai nuo stogo savaime nenuteka, gali susidaryti sniego ir ledo didelio tankio sluoksnis, viršijantis numatytą ribinę apkrovos reikšmę. Atsiranda rizika, kad konstrukcijos gali neatlaikyti. Ypač tai pasakytina apie pastatus, kurių laikančiosios konstrukcijos nusidėvėjusios ir praradusios dalį savo laikomosios galios. Dėl to būtina statinius tinkamai prižiūrėti, laiku atlikti tam tikrus darbus.
Naudojamų statinių priežiūros tvarka išsamiai išdėstyta statybos techniniame reglamente STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“. Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti atskirame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Teisės aktai įpareigoja statinių naudotojus tinkamai juos prižiūrėti, organizuojant techninę priežiūrą.
Statinio techninis prižiūrėtojas privalo pasirūpinti, kad nuo statinio ir jo konstrukcijų periodiškai būtų šalinamas susikaupęs sniegas, vanduo, dulkės ir kitokios sąnašos. Kaip vykdomi pastatų techninės priežiūros reikalavimai, privalo kontroliuoti savivaldybių administracijos, kurioms įstatymų nustatyta statinių naudojimo priežiūros funkcija. Už reglamentų reikalavimų pažeidimus atsako statinių naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai.
Dėl gausaus sniego gali kilti pavojus ir statomų naujų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių konstrukcijų stabilumui. Žiemos metu nurimus statybvietėms vis dėlto nėra garantijos, kad jose nesusidarys avarinės situacijos. Statytojas ir rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu), nenorėdami patirti nuostolių, turėtų pasirūpinti, kad statinio konstrukcijos būtų apsaugotos nuo apkrovų (tarp jų ir dėl sniego), kurios gali būti pražūtingos nebaigtam statyti statiniui.
Dar viena priežastis, dėl kurios patartina atsargiai gėrėtis sniego apklotais pastatais, – pačių žmonių saugumas. Praeinant pro šalį ar dirbant prie tokio pastato gali netikėtai užgriūti nuslinkęs sniegas ar užkristi atitrūkęs ledo varveklis. Pastato naudotojas, negalėdamas laiku pašalinti susikaupusio sniego, vandens ar varveklių, privalo bent atitverti galimo pavojaus zonas. Nebaigtos statybos atveju statytojo pareiga – užtikrinti greta statybvietės būnančių ar praeinančių žmonių saugą ir užkirsti galimybę pašaliniams asmenims patekti į statybvietę.
Informacijos šaltinis: www.vtpsi.lt/node/2694
