Lietuviai niekada nebus pietiečiai, nors mus kartais ir pavadina šiaurės italais.
Parako savyje turime užtektinai: sprogdiname seksualumo bombas prie Baltojo tilto, žodžiais iškoneveikiame vienas kitą socialiniuose tinkluose, o kaime grėbliais ir kirviais mojuojame ne tik laukuose.
Temperamentas mūsų – ugninis. Gal dėl to ir sodybos pleška dažnai.
Gal net per daug mes karšti, nes kaip kitaip paaiškintume, kodėl namus linkę įsirengti neutralius, tokių ramių, teisingų žemės spalvų: interjeruose vyrauja kakavos, pieniško šokolado, grietinėlės, kondensuoto pieno spalvos. Saugiai įsileidžiame tik ryškius akcentus: vazą, kilimėlį, lovos užtiesalą.
Nieko nuostabaus – tokį mūsų skonį suformavo aplinka, geografinė padėtis, klimatas. Nebus pas mus tiek spalvų, kiek Brazilijoje. Nebent sumanytume įsirengti žaismingą sodybą.
Be to, tokiam nuosaikiam mūsų skoniui įtakos turėjo ir įprotis taupyti, pragmatiškumas ir praktiškumas. Baldų neperki dvejiems metams, tad turi gerai apgalvoti funkcionalumą. Todėl dažnai baldai būna vienspalviai, sienos – šviesios. O atsinaujinimo troškimą puikiai išpildo greiti darbai: sienas perdažai, pagalvių užvalkalus pakeiti – ir jau gyveni naujuose namuose.
O jeigu pasinertume į vaivorykštės spalvų gamą? Jei gyventume taip spalvotai, kaip džiunglėse? Tačiau taip skoningai, kad niekas nedrįstų pasakyti, jog esame infantilios arba pavažiavusiu stogu asmenybės (tiek spalvų „krūvio” gali pernešti tikrai ne kiekvienas).
Gyventi tarp spalvų – gyventi lyg tarp Salvadoro Dali paveikslų. Ar ryškios spalvos – tik menininkų būstui? O gal galima gerai jaustis ir Barselonos apartamentus primenančioje erdvėje?
Pasinerkime į spalvingą pasaulį ir įžvelkime naujų derinių. Parsivežkime iš svečių šalių ne tik puikių įspūdžių, bet ir spalvotų idėjų namams.
Nuotaikingos dienos ir platesnės spalvų paletės gyvenime!
Shutterstock nuotr.
