Šaltuoju metų laiku kūrenant katilą malkomis ar tiesiog šildantis židinio pagalba neišvengiamai prisikaupia pelenų. Tai tik pradžia – iki sezono pabaigos būsite išvalę kilogramus šio gėrio. Būtent – pelenai yra ne dar viena atlieka, o naudinga medžiaga. Per ilgus metus taupūs sodininkai suprato, kad pelenus galima naudingai panaudoti ir ūkyje.
Kodėl ir kada gerai naudoti pelenus
Lapuočių medžių pelenai pasižymi naudingesnėmis savybėmis nei spygliuočių. Tai gera žinia, nes daug malkomis kūrenančių gyventojų renkasi būtent kaitriausios rūšies malkas, kurios ir būna lapuočių.
Prisiminkite, kad buities naudojimui tinka tik gryni medžio pelenai. Akmens anglies pelenų naudoti nepatartina, o lakuotos, dažytos, klijuotos ar kitaip chemiškai paveiktos medienos nepatartina deginti apskritai, tuo labiau naudoti liekanas dirvožemiui ar kitose srityse.
Naudinga dalį pelenų kaupti, kad vėliau galėtumėte panaudoti juos sode. Pelenus reikėtų saugoti kuo sausiau, kadangi kartu su drėgme prarandama dalis kalio ir naudingųjų mikroelementų. Elementarus saugumo patarimas – kur kas geriau yra neskubėti ir palaukti, kol pelenai atvės ir tik tada suberti juos į talpą ar į komposto dėžę.
Pelenus komposto krūvoje galima sluoksniuoti, toks sprendimas pridės ruošiamam kompostui maistingųjų medžiagų. Pelenai neutralizuoja ir komposto krūvose besikaupiančio amoniako poveikį, kuris gali kenkti dėžėje gyvenantiems skaidytojams.
Ši priemonė žinoma kaip gausus kalio bei ypatingai kalcio šaltinis. Pavasariop sukauptus pelenus galite išbarstyti išbarstyti vaismedžių ir vaiskrūmių šakų vainiko plote. Šį sumanymą galite atlikti ir rudenį. Atminkite, kad pelenų sluoksnį reikėtų plačiai išsklaidyti, kadangi paliktos jų krūvelės ilguoju laikotarpiu padarys daugiau žalos nei naudos. Nereikėtų persistengti – į kvadratinį metrą verta suberti ne daugiau nei 300 g pelenų, priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo.
Pelenai gali būti panaudojami verčiant sunkų molžemio dirvožemį puresniu
Kada ir kodėl pelenų darže naudoti nevertėtų
Pelenai yra viena iš priemonių dirvožemio šarminimui (dažnai vadinamo tiesiog kalkinimu). Tad jei norite dirvožemį papildyti maistingosiomis medžiagomis, tačiau jūsų dirvožemis neutralus ar netgi šiek tiek šarminis, geriau naudoti kitas priemones. Pernelyg šarminiame dirvožemyje prastai vyksta geležies ir mangano įsisavinimas, prastai auga kai kurios augalų rūšys. Pernelyg šarminį dirvožemį, atvirkščiai, reikėtų rūgštinti.
