Šliužai – nakties gyviai, kurie dienomis slepiasi, o naktį išlenda maitintis. Jie mėgsta drėgmę ir tankią augmeniją, tačiau nepakelia ilgalaikės sausros. Dėl to jiems ypač palankūs drėgni, lietingi orai. Šliužai ypač daug žalos pridaro jauniems daigams, ūgliams ir net gali juos visiškai sunaikinti.
Šliužai yra pavojingesni augalams ir uogoms nei daugelis kitų kenkėjų. Jie apgraužia sultingas augalo dalis ir palieka skylėtus lapus, o kopūstų ar salotų lapus gali nugraužti iki gyslų. Didelę žalą padaro ir bulvėms, morkoms, burokėliams, braškėms, dekoratyviniams augalams. Pažeidžia tiek antžeminę, tiek požeminę augalų dalį.
Šliužai veisiasi drėgnose pievose, soduose, miškuose. Kenkia tiek laukuose auginamoms daržovėms, tiek daržo ir sodo augalams. Šliužus sunku visiškai sunaikinti, nes jie itin sparčiai dauginasi ir yra labai ėdrūs. Nors dieną jų paprastai nepamatysi – slepiasi po žemės grumstais, augalų tankmėje ar palindę po kokiomis nors lentomis, juos išduoda apgraužti augalų lapai ir gleivių paliktos žymės. Pavojingiausiais laikomi dirvinis (Agriolimax agrestis), tinklinis (Deroceras reticulatum) ir judrusis (Deroceras laeve) šliužai.
Pateikiame penkis būdus, kaip kovoti su šliužais.
1 – gaudymas ir rinkimas
Atradus šliužų slėptuves – o jie mėgsta tūnoti po lapais, gyvatvorėse, krūmuose – galima bandyti juos sugauti rankomis arba gaudyklėmis. Rankomis renkama apsimovus pirštines. Efektyvesnis būdas – pasigaminti šliužų gaudyklę ir pastatyti ją šiltnamyje arba tarplysvėje ties augalų šaknimis. Tai gali būti išskobta moliūgo, arbūzo arba meliono pusė, didesnio greipfruto žievė. Panašiai suveikia ant žemės padėtas kartono lapas arba šiek tiek nuo žemės kilstelėta lenta, stambesni augalų lapai. Nepamirškite – šliužai dievina pavėsį ir drėgmę, todėl patys palįs po šiomis slėptuvėmis. Jums tereikės juos surinkti ir sunaikinti, pavyzdžiui, paskandinti muiluotame vandenyje. Rinkti šliužus geriausia vakare ar anksti ryte, kai jie būriais traukia ieškoti maisto.
Šliužus privilioja ir ruginiai ar kvietiniai miltai, kuriais jie mėgsta vaišintis. Traukia juos ir alaus kvapas – tad jei turite užsilikusią alaus skardinę, papilkite alaus į gilesnę lėkštelę – šliužai prigers. Kitas būdas – įkasti į žemę indelį ir į jį įstatyti stiklinėlę su alumi. Šią priemonę geriausia statyti ten, kur dažniausiai lankosi šliužai.
2 – dirvos ir sodo priežiūra
Sakoma, kad dažnai apdirbant, purenant dirvą, reguliariai naikinant piktžoles šliužų galima išvengti ar bent žymiai sumažinti jų populiaciją. Būtina laikytis švaros – surinkti augalų liekanas, žoles, polietileno plėvelę, išrankioti grumstus ir piktžoles. Šliužai maitinasi ne tik augalais, bet ir atliekomis, todėl negalima palikti dirvoje nieko, kas liko nuėmus derlių.
Veiksmingas kovos su šliužais būdas – drėgnų ir pelkėtų vietų sausinimas, sužėlusių piktžolių ir žolių šienavimas aplink pasėlius, ypač drėgnose vietose. Venkite per tankiai sodinti augalus, nes kuo vešlesnė augmenija, tuo labiau ji pritraukia kenkėjus.
Šliužai dauginasi dėdami į dirvą kiaušinėlius, iš kurių pavasarį išsirita lervos. Todėl rudenį patariama gerai suarti žemę – kiaušinėliai žus.
3 – atitvaros
Jautresnius ar silpnesnius augalus rekomenduojama apsaugoti 25–35 cm aukščio atitvaromis. Jos gali būti plastikinės, supiltos iš pjuvenų ar smėlio, valgomosios druskos, nors pačiomis saugiausiomis ir geriausiai atgrasančiomis laikomos varinės atitvaros.
Šliužus atbaido ir pelenai, kurių pylimus galima supilti apie sodą ir daržus. Pabėrus kiaušinių lukštų, tikėtina, šliužai atsitrauks, nes jie žalos jų kūną.
4 – liaudiški kovos su šliužais būdai
Kovai su šliužais neretai pasitelkiami seni geri liaudiški būdai.
Šliužus galite sunaikinti pabarstę lysvę gesintomis kalkėmis, tabako ir kalkių mišiniu, apipurškę kopūstus kalio druska. Tai reikia daryti tamsiuoju paros metu, kai šliužai palieka slėptuves ir skuba doroti augalų. Patariama augalus šiomis priemonėmis apdoroti porą kartų, su pusvalandžio pertrauka. Šios medžiagos, patekusios ant šliužų kūnų, per du kartus juos visiškai palaužia.
Dirvą šalia kenkėjų atakuojamų augalų reikėtų pabarstyti rupiu smėliu, trintais kiaušinių lukštais, riešutų kevalais, eglių spygliais, pjuvenomis, durpėmis arba dilgėlėmis.
Žinoma, pats natūraliausias būdas – įveisti darže arba sode šliužais mintančius gyvūnus – varles, rupūžes, ežius.
5 – cheminis būdas
Augalininkystės tarnyba yra patvirtinusi kelis registruotus augalų apsaugos produktus. Tai „Ferramol“ ir „Sluxx“, į kuriuos įeina geležies fosfato veiklioji medžiaga. Šiais produktais naikinami tiek šliužai, tiek sraigės. Jais galima apdoroti uogynus, daržoves, dekoratyvinius augalus.
Dirvožemį ir takus galima barstyti gesintomis kalkėmis, granuliuotu superfosfatu, geležies sulfatu, amonio salietra arba rupios druskos ir pelenų mišiniu. Superfosfato galima paberti ir ant pasėlių. Vėlgi, galioja ta pati taisyklė – barstyti naktį ar anksti ryte, kai šliužai lengviausiai pasiekiami.
Dar viena veiksminga užtvara – vermikulito granulės, kurių galima įsigyti statybinių medžiagų parduotuvėse.
Pavieniui išvardytos priemonės gali ir neveikti, nes šliužai yra labai gajūs, todėl reikia derinti keletą metodų – tiek ekologiškų, tiek cheminių.
