Rūpestingi sodininkai ir išsiilgusieji žemės darbų jau varsto sodo ir daržo prekių parduotuvių duris. Vasario mėnesį galima pradėti sėti kai kurias gėles, daržoves – paprikas, pomidorus, baklažanus, porus, salierus. Be to, dabar pats laikas įsigyti sėklų pavasariui ir atlikti kitus paruošiamuosius darbus prieš didįjį darbymetį.
Darbai sode
- Vasarį reikia po truputi pradėti sodą ruošti pavasariui. Taip pat reikia ir patiems ruoštis intensyviam darbymečiui – paruošti sodo įrankius, įsigyti naujus, jeigu to reikia, nusipirkti trąšų, pesticidų, mėšlo, ruošti kuoliukus pomidorams pririšti.
- Jeigu gruodį nuo vaismedžių nenurinkote vaisių mumijų, tai reikia padaryti dabar, tuomet jas reikia sunaikinti (tai apsaugos medžius nuo miltligės). Su obelų miltlige kovoti reikia dar ir išpjaunant pilkšvai baltu grybienos valkčiu padengtas ūglių viršūnes (pjauti reikia iki sveikos vietos).
- Jeigu rudenį nespėjote nugenėti medžių, padarykite tai vasarį, sulaukę tinkamos, t. y. ne žemesnės nei -5°C, temperatūros.
- Atšilus orams galima genėti vaiskrūmius. Reikėtų pašalinti visas į vainiko vidų augančias, sužalotas, ligotas šakas ir ūglius. Jaunus ūglius, gerai derančias šakutes palikite. Nuopjovas patepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais, kad apsaugotumėte nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų.
- Ankstyvas pavasaris – geras laikas suaugusiems, neaprištiems vaismedžiams baltinti, ypač jei to nepadarėte rudenį. Baltinimo tikslas – apsaugoti vaismedžių žievę nuo plyšimo, kai dieną ji įšyla saulėje, o naktį – traukiasi nuo šalčio. To nepadarius, į atsivėrusias žaizdas gali patekti ligų sukėlėjai. Medelius baltinkite gražią, šiltą pavasario dieną. Šiam tikslui galite įsigyti įvairių baltinimo mišinių. Tinka ir kalkės, sumaišytos su silikatiniais klijais, ūkiško muilo drožlėmis. Galima naudoti vandens emulsinius dažus, atskiestus 6–8 kartus.
- Jei prisninga, vaismedžių pomedžius apdenkite sniegu ir gerai sutrypkite, kad pelės neprieitų prie žievės. Saugokite jaunus vaismedžius nuo kiškių – jei turite galimybių, juos pašerkite, tuomet neniokos jūsų sodo. Augalų šakas lenkiantį sniegą reikėtų nupurtyti, kad jis neišlaužytų šakų.
Shutterstock nuotr.
- Vasario pabaigoje–kovo pradžioje, jei orai geri, galima pradėti skiepyti kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, persikus), vėliau sėklavaisius (obelis, kriaušes).
- Pats laikas numatyti, kokias daržoves sėsime sklype ir įsigyti jų sėklų. Apskaičiuojame kiekvienai daržovei skirtą plotą ir kiek jam apsėti reikia sėklų. Peržiūrime turimas ankstyvesnių metų daržovių sėklų atsargas ir tas, kurių daigumu abejojame dėl ilgo laikymo ar dėl pasikeitusios išvaizdos, padaiginame drėgna medžiaga išklotoje lėkštelėje 18 – 21°C temperatūroje. Jeigu per dvi savaites sėklos nesu dygo, reikia įsigyti daigių sėklų.
- Rūsiuose ar kitose saugyklose esantį derlių reikėtų reguliariai peržiūrėti ir išmesti pradėjusius gesti vaisius, daržoves.
- Nepamirškime ir meistrystės darbų. Žiemą galima susikalti pakankamai dėžių vaisiams sudėti, padaryti kopėčias. Pagaminkite inkilėlį, tačiau prisiminkite, kad kiekvienas inkilas turi savo paskirtį. Nuo jo landos dydžio priklauso ir gyventojai. Primename kai kuriuos inkilų matmenis. Zylėms daromi 26 – 30 cm aukščio ir apie 11 – 12 cm pločio (viduje). Mažosioms zylėms išgręžiama 2,8 cm landa, o didžiosioms zylėms bei bukučiams – 3,2 – 3,4 cm. Nuo dugno iki landos turi būti 17 cm. Kiek didesni inkilai daromi varnėnams. Jie įlenda pro landą, kurios skersmuo 4,7 cm.
- Ir toliau pastoviai lesinkime paukštelius. Lesinami paukšteliai toje pačioje vietoje ieško maisto, o negavę jo – žūsta. Globokime kurapkas. Joms iš eglišakių suremkime užuovėją.
Darbai darže
- Prieš pavasario darbus darže reikėtų suplanuoti, kokias daržoves sėsite, kokį plotą joms skirsite ir kiek jam apsėti reikės sėklų. Pirmiausia, peržiūrėkite sėklų atsargas, patikrinkite jų daigumą ir įsigykite tų, kurių trūksta. Pirkdami sėklas atidžiai patikrinkite jų veislę, nes nuo to priklauso sėja ir auginimo sąlygos. Taip pat suplanuokite sėjomainą, kad pagerintumėte savo derlių.
- Vasario pradžioje galima sėti paprikas. Jos sėjamos į dėžutes ir laikomos kambariuose arba sėjamos šildomuose šiltnamiuose. Antroje mėnesio pusėje ateina eilė pomidorams, kurie, priklausomai nuo veislės, gali būti sodinami iki pat balandžio. Vasario pabaigoje šiltnamiuose taip pat galima pasisėti ridikėlių, salotų, špinatų ir salierų sėklų, kurių daigus atšilus persodinkite į žemę.
Shutterstock nuotr.
- Vasario pabaigoje galima imtis bulvių gumbų daiginimo pirmajam derliui.
- Labai svarbi viena taisyklė – per anksti sėti nevertėtų. Kadangi dienos dar neilgos, o naktys – šaltos, daigai gali sunkiau augti, sirgti, todėl tikėtinas prastesnis derlius.
- Kad dirva greičiau įšiltų ir būtų galima anksčiau pasodinti daržoves, reikėtų nukasti sniegą polietilenine plėvele dengtuose šiltnamiuose, o plotą pabarstyti durpėmis arba medžio pelenais. O kad dirva nebūtų rūgšti, galima pabarstyti ją kalkėmis, kreida ar medžio pelenais – šarminėmis medžiagomis – ir grėbliu įterpti jas į dirvą.
Darbai gėlyne
- Sausio ir vasario mėnesiais sėjamos ilgos vegetacijos gėlės – begonijos, petunijos, lobelijos, verbenos. Tinkamas laikas sėti lelijas (po pilnaties), kobėjas, daugiametes gėles, našlaites, ricinmedžius, dauginti pelargonijas ir begonijas. Vasariui einant į pabaigą galima pasisėti burnočių, žydrūnų, žioveinių, sprigių, burnotį, kermėkų, glioksinijų gumbų.
Shutterstock nuotr.
- Šis metų laikas palankus skiepyti rožes, trumpinti fuksijų ūglius, karpyti lapuočių gyvatvores. Reikėtų nepamiršti, kad žydinčias gyvatvores galima karpyti tik joms peržydėjus. Pernykštes fuksijų šakeles galima patrumpinti perpus – taip turėsite gražų krūmą.
- Vasario pirmomis dienomis gumbinės begonijos sodinamos į dėžutes, pripiltas durpinės ir lapinės žemės mišinio. Laiptinėse arba šiaip vėsesnėje vietoje augintos pelargonijos iki vasario mėnesio laistomos saikingai. Genimos vasario kovo mėn. Nesibijokime gerokai sutrumpinti: skaičiuojant nuo apačios paliekami 5 – 6 lapai. Taip nugenėtos pelargonijos greit atauga ir gausiai žydi. Pelargonijas reikia genėti kasmet, tuomet jos gausiau žydi. Persenusias, labai ištysusias pelargonijas sunkiau suformuoti, todėl geriau pasidauginti naujų. Dauginama auginiais kovo mėnesį.
- Laikas sėti begoniją. Sėjama į lapinės, durpinės žemės ir smėlio mišinį (2:1:1). Substratas prieš sėją sudrėkinamas. Sėklos labai smulkios, todėl pasėjus nepridengiamos žeme. Dėžutė laikoma 16 – 18°C temperatūroje. Purškiama pulverizatorium. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu į lapinės, durpinės, inspektinės žemės ir smėlio mišinį (1:1:1:0,5). Gumbinė begonija taip pat sėjama vasario mėnesį. Išauginti iš sėklų augalai žydi tą pačią vasarą, truputį vėliau, negu padauginti gumbais. Sėklos išlieka daigios 3 metus. Labai retas ir gražias gumbines begonijas galima dauginti ūgliais kovo balandžio mėn. Miltlige sirgusių gumbinių begonijų gumbus prieš sodinimą reikia bent 15 min palaikyti kalio permanganato tirpale (1 g kalio permanganato litrui vandens).
- Labai svarbu prižiūrėti gėlių šakniagumbius ir gumbasvogūnius bei vėdinti patalpas, kur jie žiemoja. Laikas įnešti dėžutėse pasodintus tulpių svogūnėlius pražydinimui. Norėdami turėti tulpių žiedų kovo 8-ajai, svogūnėlius įnešame vasario 10 d.
- Jei rudenį nespėjote, žiemos–pavasario sandūroje į neįšalusią dirvą galite pasodinti tulpių svogūnėlius. Atšilus dirvai, taip pat galima iškasti duobes medeliams ir krūmams, įdėti komposto.
- Šiltnamyje anksčiau galima pražydinti ir kardelius (kovo, gegužės mėn.). Pražydinimui imamos ankstyvosios veislės: ‘Fireliaght’, ‘Super star’, ‘Amerika’, ‘Maestro’ ir kt. Atrenkami stambūs, didesnio kaip 4 cm skersmens, bet dar jauni gumbasvogūniai ir termiškai apdorojami. Likus 5 savaitėms iki sodinimo, gumbasvogūniai nuvalomi, sudedami viena eilute į medines dėžutes su vielos tinklo dugnu daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje patalpoje, kurioje temperatūra yra 28 – 33°C ir oro drėgnumas 60 proc. Šiltoje ir sausoje aplinkoje gumbasvogūnių pumpurai gerai vystosi ir po 5 savaičių jau būna apie 5 cm aukščio. Sausoje patalpoje šaknys pradeda augti, todėl sodinant nenukenčia ir greitai įsišaknija. Priešingu atveju ilgos šaknys nulūžtų sodinant ir augalai ilgai skurstų. Taip termiškai apdoroti kardeliai pražysta 20 dienų anksčiau. Neturint palankių sąlygų nurodytai temperatūrai palaikyti, gumbasvogūnius galima laikyti 22 – 25°C temperatūroje, tuomet reikia laikyti apie septynias savaites. Šiltnamyje palaikoma 18 – 20°C temperatūra dienomis ir 12 – 15°C naktimis. Kai kardeliai pradeda augti, šiltnamį reikia gerai vėdinti. Laistyti geriau vidudienį, kad iki vakaro spėtų apdžiūti lapai. Norint ekonomiškiau išnaudoti šiltnamio plotą, tarpueiliuose galima pasėti krapų, salotų.
- Vasario pabaigoje persodinami kambariniai augalai.