Svarbiausi vasario darbai sode, darže ir gėlyne

Rūpestingi sodininkai ir išsiilgusieji žemės darbų jau varsto sodo ir daržo prekių parduotuvių duris. Vasario mėnesį galima pradėti sėti kai kurias gėles, daržoves – paprikas, pomidorus, baklažanus, porus, salierus. Be to, dabar pats laikas įsigyti sėklų pavasariui ir atlikti kitus paruošiamuosius darbus prieš didįjį darbymetį.

Darbai sode

• Vasarį reikia po truputi pradėti sodą ruošti pavasariui. Taip pat reikia ir patiems ruoštis intensyviam darbymečiui – paruošti sodo įrankius, įsigyti naujus, jeigu to reikia, nusipirkti trąšų, pesticidų, mėšlo, ruošti kuoliukus pomidorams pririšti.

• Jeigu gruodį nuo vaismedžių nenurinkote vaisių mumijų, tai reikia padaryti dabar, tuomet jas reikia sunaikinti (tai apsaugos medžius nuo miltligės). Su obelų miltlige kovoti reikia dar ir išpjaunant pilkšvai baltu grybienos valkčiu padengtas ūglių viršūnes (pjauti reikia iki sveikos vietos).

• Jeigu rudenį nespėjote nugenėti medžių, padarykite tai vasarį, sulaukę tinkamos, t. y. ne žemesnės nei -5°C, temperatūros.

• Atšilus orams galima genėti vaiskrūmius. Reikėtų pašalinti visas į vainiko vidų augančias, sužalotas, ligotas šakas ir ūglius. Jaunus ūglius, gerai derančias šakutes palikite. Nuopjovas patepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais, kad apsaugotumėte nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

• Ankstyvas pavasaris – geras laikas suaugusiems, neaprištiems vaismedžiams baltinti, ypač jei to nepadarėte rudenį. Baltinimo tikslas – apsaugoti vaismedžių žievę nuo plyšimo, kai dieną ji įšyla saulėje, o naktį – traukiasi nuo šalčio. To nepadarius, į atsivėrusias žaizdas gali patekti ligų sukėlėjai. Medelius baltinkite gražią, šiltą pavasario dieną. Šiam tikslui galite įsigyti įvairių baltinimo mišinių. Tinka ir kalkės, sumaišytos su silikatiniais klijais, ūkiško muilo drožlėmis. Galima naudoti vandens emulsinius dažus, atskiestus 6–8 kartus.

• Jei prisninga, vaismedžių pomedžius apdenkite sniegu ir gerai sutrypkite, kad pelės neprieitų prie žievės. Saugokite jaunus vaismedžius nuo kiškių – jei turite galimybių, juos pašerkite, tuomet neniokos jūsų sodo. Augalų šakas lenkiantį sniegą reikėtų nupurtyti, kad jis neišlaužytų šakų.

Shutterstock nuotr.

• Vasario pabaigoje–kovo pradžioje, jei orai geri, galima pradėti skiepyti kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, persikus), vėliau sėklavaisius (obelis, kriaušes).

• Pats laikas numatyti, kokias daržoves sėsime sklype ir įsigyti jų sėklų. Apskaičiuojame kiekvienai daržo­vei skirtą plotą ir kiek jam ap­sėti reikia sėklų. Peržiūrime tu­rimas ankstyvesnių metų dar­žovių sėklų atsargas ir tas, ku­rių daigumu abejojame dėl ilgo laikymo ar dėl pasikeitusios iš­vaizdos, padaiginame drėgna medžiaga išklotoje lėkštelėje 18 – 21°C temperatūroje. Jeigu per dvi savaites sėklos nesu dygo, reikia įsigyti daigių sėk­lų.

• Rūsiuose ar kitose saugyklose esantį derlių reikėtų reguliariai peržiūrėti ir išmesti pradėjusius gesti vaisius, daržoves.

• Nepamirškime ir meistrystės darbų. Žiemą galima susikalti pakankamai dėžių vaisiams sudėti, padaryti kopėčias. Pagaminkite inkilėlį, ta­čiau prisiminkite, kad kiekvienas inkilas turi savo paskirtį. Nuo jo landos dy­džio priklauso ir gyventojai. Primename kai kuriuos inkilų matmenis. Zylėms daromi 26 – 30 cm aukščio ir apie 11 – 12 cm pločio (viduje). Mažosioms zylėms išgręžiama 2,8 cm lan­da, o didžiosioms zylėms bei bukučiams – 3,2 – 3,4 cm. Nuo dugno iki landos turi būti 17 cm. Kiek didesni inkilai daromi varnėnams. Jie įlenda pro lan­dą, kurios skersmuo 4,7 cm. 

• Ir toliau pastoviai lesinkime paukštelius. Lesinami paukšte­liai toje pačioje vietoje ieško maisto, o negavę jo – žūsta. Globokime kurapkas. Joms iš eglišakių suremkime užuo­vėją.

Darbai darže

• Prieš pavasario darbus darže reikėtų suplanuoti, kokias daržoves sėsite, kokį plotą joms skirsite ir kiek jam apsėti reikės sėklų. Pirmiausia, peržiūrėkite sėklų atsargas, patikrinkite jų daigumą ir įsigykite tų, kurių trūksta. Pirkdami sėklas atidžiai patikrinkite jų veislę, nes nuo to priklauso sėja ir auginimo sąlygos. Taip pat suplanuokite sėjomainą, kad pagerintumėte savo derlių.

• Vasario pradžioje galima sėti paprikas. Jos sėjamos į dėžutes ir laikomos kambariuose arba sėjamos šildomuose šiltnamiuose. Antroje mėnesio pusėje ateina eilė pomidorams, kurie, priklausomai nuo veislės, gali būti sodinami iki pat balandžio. Vasario pabaigoje šiltnamiuose taip pat galima pasisėti ridikėlių, salotų, špinatų ir salierų sėklų, kurių daigus atšilus persodinkite į žemę.

Shutterstock nuotr.

• Vasario pabaigoje galima imtis bulvių gumbų daiginimo pirmajam derliui.

• Labai svarbi viena taisyklė – per anksti sėti nevertėtų. Kadangi dienos dar neilgos, o naktys – šaltos, daigai gali sunkiau augti, sirgti, todėl tikėtinas prastesnis derlius.

• Kad dirva greičiau įšiltų ir būtų galima anksčiau pasodinti daržoves, reikėtų nukasti sniegą polietilenine plėvele dengtuose šiltnamiuose, o plotą pabarstyti durpėmis arba medžio pelenais. O kad dirva nebūtų rūgšti, galima pabarstyti ją kalkėmis, kreida ar medžio pelenais – šarminėmis medžiagomis – ir grėbliu įterpti jas į dirvą.

Darbai gėlyne

• Sausio ir vasario mėnesiais sėjamos ilgos vegetacijos gėlės – begonijos, petunijos, lobelijos, verbenos. Tinkamas laikas sėti lelijas (po pilnaties), kobėjas, daugiametes gėles, našlaites, ricinmedžius, dauginti pelargonijas ir begonijas. Vasariui einant į pabaigą galima pasisėti burnočių, žydrūnų, žioveinių, sprigių, burnotį, kermėkų, glioksinijų gumbų.

Shutterstock nuotr.

• Šis metų laikas palankus skiepyti rožes, trumpinti fuksijų ūglius, karpyti lapuočių gyvatvores. Reikėtų nepamiršti, kad žydinčias gyvatvores galima karpyti tik joms peržydėjus. Pernykštes fuksijų šakeles galima patrumpinti perpus – taip turėsite gražų krūmą.

• Vasario pirmomis dienomis gumbinės begonijos sodinamos į dėžutes, pripiltas durpinės ir lapinės žemės mišinio. Laiptinė­se arba šiaip vėsesnėje vietoje augintos pelargonijos iki vasa­rio mėnesio laistomos saikingai. Genimos vasario kovo mėn. Ne­sibijokime gerokai sutrumpinti: skaičiuojant nuo apačios palie­kami 5 – 6 lapai. Taip nugenė­tos pelargonijos greit atauga ir gausiai žydi. Pelargonijas reikia genėti kasmet, tuomet jos gau­siau žydi. Persenusias, labai ištysusias pelargonijas sunkiau suformuoti, todėl geriau pasi­dauginti naujų. Dauginama au­giniais kovo mėnesį.

• Laikas sėti be­goniją. Sėjama į lapinės, dur­pinės žemės ir smėlio mišinį (2:1:1). Substratas prieš sėją su­drėkinamas. Sėklos labai smul­kios, todėl pasėjus nepridengia­mos žeme. Dėžutė laikoma 16 – 18°C temperatūroje. Purškiama pulverizatorium. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu į la­pinės, durpinės, inspektinės že­mės ir smėlio mišinį (1:1:1:0,5). Gumbinė begonija taip pat sė­jama vasario mėnesį. Išauginti iš sėklų augalai žydi tą pačią vasarą, truputį vėliau, negu pa­dauginti gumbais. Sėklos išlieka daigios 3 metus. Labai retas ir gražias gumbines begonijas gali­ma dauginti ūgliais kovo balan­džio mėn. Miltlige sirgusių gum­binių begonijų gumbus prieš sodinimą reikia bent 15 min pa­laikyti kalio permanganato tir­pale (1 g kalio permanganato litrui vandens).

• Labai svarbu prižiūrėti gėlių šakniagumbius ir gumbasvogūnius bei vėdinti patalpas, kur jie žiemoja. Laikas įnešti dėžutėse paso­dintus tulpių svogūnėlius pražydinimui. Norėdami turėti tulpių žiedų kovo 8-ajai, svogūnėlius įnešame vasario 10 d.

• Jei rudenį nespėjote, žiemos–pavasario sandūroje į neįšalusią dirvą galite pasodinti tulpių svogūnėlius. Atšilus dirvai, taip pat galima iškasti duobes medeliams ir krūmams, įdėti komposto.

• Šiltnamyje anksčiau galima pražydinti ir kardelius (kovo, gegužės mėn.). Pražydinimui imamos ankstyvosios veislės: ‘Fireliaght’, ‘Super star’, ‘Ame­rika’, ‘Maestro’ ir kt. Atrenka­mi stambūs, didesnio kaip 4 cm skersmens, bet dar jauni gumbasvogūniai ir termiškai apdo­rojami. Likus 5 savaitėms iki sodinimo, gumbasvogūniai nu­valomi, sudedami viena eilute į medines dėžutes su vielos tink­lo dugnu daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje pa­talpoje, kurioje temperatūra yra 28 – 33°C ir oro drėgnumas 60 proc. Šiltoje ir sausoje aplinko­je gumbasvogūnių pumpurai ge­rai vystosi ir po 5 savaičių jau būna apie 5 cm aukščio. Sau­soje patalpoje šaknys pradeda augti, todėl sodinant nenukenčia ir greitai įsišaknija. Priešingu atveju ilgos šaknys nulūžtų so­dinant ir augalai ilgai skurstų. Taip termiškai apdoroti karde­liai pražysta 20 dienų anksčiau. Neturint palankių sąlygų nuro­dytai temperatūrai palaikyti, gumbasvogūnius galima laikyti 22 – 25°C temperatūroje, tuomet reikia laikyti apie septynias sa­vaites. Šiltnamyje palaikoma 18 – 20°C temperatūra dienomis ir 12 – 15°C naktimis. Kai kardeliai pradeda augti, šiltnamį reikia gerai vėdinti. Laistyti geriau vidudienį, kad iki vakaro spėtų apdžiūti lapai. Norint ekonomiškiau išnau­doti šiltnamio plotą, tarpueiliuo­se galima pasėti krapų, salotų.

• Vasario pabaigoje persodinami kambariniai augalai.