53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Vaismedžių genėjimas: visais metų laikais aktualus sodo darbas

Vaismedžių genėjimas: visais metų laikais aktualus sodo darbas

Vaismedžiai yra tikra sodo puošmena, teikianti gardžių vaisių derlių. Kad šis derlius būtų kuo saldesnis ir kokybiškenis, reikia tinkamai medelius prižiūrėti. Genėjimas – darbas, kurio tikslas formuoti augalą, taip reguliuojant jo augimą ir pagerinant vaisių kokybę.

Kada genėti vaismedžius?

Visų pirma, reikia pradėti nuo to, kad yra išskiriami du genėjimo laikotarpiai: žiemos ir vasaros genėjimo laikotarpis. Dažniausiai pradedama genėti ne vegetacijos metu, žiemos laikotarpiu. Kai kuriuos vaismedžius, rekomenduojama pradėti genėti po šalčių – kovo, balandžio mėnesiais. Patyrę sodininkai vaismedžius, pavyzdžiui, obelis, genėti pradeda jau žiemą, tačiau specialistai mažiau patyrusiems sodininkams pataria šia veikla užsiimti pavasarį. Agronomai sako, kad visus vaismedžius galima genėti iki pat žydėjimo ir net žydinčius. Jei genėjimą tenka pradėti anksti, pradedama nuo ištvermingiausių veislių obelų – Mekintošo ir iš jo kilusių veislių. Po to genimos jautresnės obelys, o pabaigoje – kriaušės, slyvos ir vyšnios.

Genėjimas yra galimas ir vasaros laikotarpio metu (vasarą jis yra vykdomas nuo birželio mėnesio iki rugsėjo). Užsiimant vaismedžių formavimu vasaros metu, dažniausiai yra taikomas prancūzų sodininko Loreto metodas. Šis metodas yra paremtas nuolatiniu ūglių pinciravimu. Pinciravimu yra siekiama sustabdyti jų augimą ir paversti juos mažosiomis vaisinėmis šakelėmis. Svarbu pabrėžti, kad genėjimas vasarą labiau stabdo vaismedžių augimą, negu genėjimas žiemą, tad jeigu reikia susilpninti vaismedžių augimą tankiai susodintuose soduose, vasara yra tam geriausias metas. Intensyviuose vaismedžių soduose dažnai yra genima šiuo laikotarpiu, kad pagerėtų vaisių spalva.

Shutterstock

Kokie įrankiai yra reikalingi genėjimui?

Kad būtu galima tvarkingai ir teisingai atlikti vaismedžių genėjimą, be tinkamai parinkto laikotarpio, labai svarbūs yra darbo įrankiai. Išskiriami trys pagrindiniai genėjimui skirti įrankiai: sodo žirklės, genėjimo peilis bei sodininko pjūklas.

Sodo žirklės. Sodo žirklės, kartai dar vadinamos genėtuvais, yra skirstomos į dvi rūšis: nedideles, viena ranka valdomas žirkles (vadinamas sekatoriumi) bei didesnes, dviem rankomis valdomas žirkles. Taip pat reikia paminėti, kad sodo žirklių ašmenys būna dviejų rūšių: prasilenkiantys bei atraminiai. Pasirinkus žirkles su prasilenkiančiais ašmenimis, genėjant dalyvauja tiek viršutiniai, tiek apatiniai ašmenys, o pasirinkus žirkles su atraminiais ašmenimis, procese apatinis peilis veikia kaip atrama, o viršutinis pjauna medžiagą. Sekatorius yra naudojamas smulkiems darbams, jį tinka naudoti genint mažas šakeles. Jis gali įveikti šakas, kurių storis yra iki 2 cm. Dviem rankomis valdomos žirklės yra tvirtesnės, jos reikalingos didesnėms šakoms genėti (iki 5 cm).

Genėjimo peilis. Genėjimo peilis, nuo paprasto kišeninio peilio, skiriasi savo ašmenimis, kurie yra lenktos formos. Būtent dėl tokios formos, šiuo peiliu galima lengvai ir efektyviai genėti medžius ir krūmus. Specialistai jį rekomenduoja naudoti medžių skiepijimui, nes juo naudotis yra lengva ir patogu.

Sodininko pjūklas. Sodininko pjūklas yra skirtas storiausių šakų genėjimui, kurių neįveikia sodo žirklės. Šie pjūklai, lyginant juos su įprastais medienos pjūklais, yra mažesni ir lengvesni. Pastarosios savybės yra svarbios todėl, kad sodininko pjūklas yra laikomas viena ranka. Tokio pjūklo dantukai yra tankūs, dėl patogumo ašmenys dažnai būna šiek tiek lenktos formos.

Mano išsaugoti straipsniai