Arūnė sako, kad dabar tų klaidų nebedarytų – tačiau jos kiemo apželdinimas, prasidėjęs nuo vejos sėjimo, dabar jau atrodo stilingai ir nenuobodžiai. Arūnė sutiko pasidalinti – pasižiūrėkite, jos kiemo apželdinimo pavyzdys:
Aptarėme daug klausimų, žemiau skaitykite:
– nuo ko pradėtas kurti šis kiemas,
– kodėl prireikė apželdinimo kursų,
– ką patarė specialistė dėl medžių pasirinkimo;
– kokie augalai auga prie pat terasos;
– kaip keitėsi alpinariumas ir kodėl;
– kas gali augti nedideliame daržiuke.
KIEMO APŽELDINIMO PAVYZDYS: PRADŽIŲ PRADŽIA
Arūnė pasakoja, kad kai jie atsikraustė gyventi, 10 arų sklypas buvo visiškai tuščias. O išsikėlus iš betono apsupties, tiesiog norėjosi žalumos. Taigi jie pasėjo veją – visame sklypo plote, kiek tik buvo neužimta. Ilgainiui veja nusibodo, neteikė džiaugsmo. Nusprendusi, kad profesionalo pagalba labai brangi, Arūnė pati ėmėsi darbo: nuvažiavo į kelis medelynus, nusipirko augalų. Įsivaizdavo, kad dabar jau tikrai viskas atrodys gerai. Bet – neatrodė gerai, tik nebuvo aišku, ko toliau imtis.
APŽELDINIMO KURSAI KAIP IDĖJŲ ŠALTINIS
Arūnė internete rado „Geltono karučio“ organizuojamus kursus ir pagalvojo, kad juose kaip tik gaus žinių, kurių tuo metu jai trūko. Visų pirma apsilankė kursuose „Modernus sodas ir daržas“, kuriuose analizuojami svarbiausi auginimo principai – nuo sėkmingo sėklų sėjimo iki laistymo gudrybių – bei atsakingai pasveriama, kada verta naudotis tradiciniais sodininkavimo metodais, o kada verta pasinaudoti naujovėmis (vedė Ingė Auželienė). Kaip ji tomis žiniomis pasinaudojo, skaitykite toliau.
Vėliau ji dalyvavo kursuose „Mano sodo dizainas“, kuriuos vedė kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė. Šiuose kursuose ji suskirstė savo sklypą į funkcines zonas, sužinojo apie vejos formos svarbą, nusibraižė jos ribas, nusprendė kur bus daržas ir pasidarė pirmąjį savo sklypo eskizą.
PAPILDOMA SPECIALISTĖS PAGALBA
Susikūrusi savo kiemo dizaino eskizą, Arūnė nepasitikėjo savo jėgomis ir pasikvietė kursų lektorę papildomai konsultacijai kieme – kad atvykusi į vietą geriau įvertintų situaciją ir kiltų naujų minčių.
Atvykusi L.Puodžiūtė patikino, kad eskizas atliktas puikiai, ir pasiūlė keletą papildomų idėjų:
– kadangi medinė tvora tamsi, masyvi, pasiūlė priešais ją pasodinti aukštesnių šviesių gėlių – taip čia atsirado gaurės;
– prie pat terasos atsirado dar vienas gėlynas. Kadangi ten yra išėjimas iš virtuvės, šis gėlynas ne tik gražus, bet ir funkcionalus: uodžiamas, valgomas. Jame auga mėtos, levandos, raudonėliai, drugelius vilioja budlėja;
– kai kuriuos augalus L.Puodžiūtė pasiūlė sukeisti vietomis, kad jie geriau derėtų spalviškai. Dabar to mokome „Augalų komponavimo kursuose“, tad Arūnė jau ir pati galėtų grupuoti augalus pagal derančias spalvas.
Prieš tai ji buvo prisipirkusi geltonų ir bordo spalvos gėlių, bet jas susodinus, to gražaus vaizdo išgauti nepavyko, kontrastas jai buvo per ryškus. Lina Puodžiūtė bordo spalvos augalus pasiūlė susodinti į vieną grupę, taip suformuodama salą, o geltonus atitraukė tolėliau. Augalų deriniai tapo ramesni, o spalvinis kontrastas nebe toks ryškus.
PASIKEITĖ ALPINARIUMO DYDIS
Alpinariumas yra ne pats madingiausias dalykas dabar, tačiau tuo ir žavingi kursai – gali kurti savo aplinką ne tik pagal madas, bet ir pagal savo skonį. Arūnė puikiai suderino abu dalykus, o L. Puodžiūtė pasiūlė pakoreguoti proporcijas.
Alpinariumas buvo sklypo priekinėje dalyje, kitaip tariant – reprezentacinėje zonoje, kuri pasitinka grįžtančius namiškius ir jų svečius. Ten panaudoti akmenys, kurie buvo rasti sklype statybų metu.
Žemiau esančioje nuotraukoje įvažiavimas į kiemą ir alpinariumas yra kairėje, vidinis kiemas su vaikų žaidimų zona, pavėsine ir daržu – dešinėje.
Alpinariumas buvo labai siauras – po korekcijų jis padvigubėjo: kad atrodytų proporcingai, buvo atsižvelgta į namo padėtį, trinkelių dydį. Jame atsirado didesnių pušų, taip pamaskuota tvora ir sukurtas didesnis kontrastas tarp vejos ir alpinariumo. Jeigu jau jis yra sklype, tegul būna drąsus ir pastebimas, o ne mažytis.
Kaip atrodo alpinariumas iš šono, galite pamatyti video reportaže aukščiau.
MEDŽIAI KIEME: KODĖL NEDRĮSTA?
Rimtesnės korekcijos kieme prireikė su medžiais.
Naujakuriai, kuriems kiemo apželdinimas yra naujas ir nepatirtas dalykas, bijo į savo sklypą įsileisti didelius medžius. Kažkaip nedrąsu ir tiek. Dažnai apsiribojama medeliais, vos vos aukštesniais negu tvora, o apie 5 ar 7 m aukščio negali būti net kalbos.
Arūnė svajojo apie paukščių klegesį, o ir sklypo plotas leido, tad nutarta rinktis medžius – ypač tuos, kurie veda vaisius, kad žiemą jie būtų maisto šaltinis atskrendantiems paukščiams. Taip prie jau augusios rojaus obels atsirado šermukšnis, lazdynas ir medlieva. Vėliausiai pasodintas daugiakamienis beržas. „Dabar atrodo, kaip galėjome be jo anksčiau?“ – sako Arūnė.
KIEMO APŽELDINIMO PAVYZDYS PO PROJEKTAVIMO: KIEK REIKALINGAS SPECIALISTAS?
Galima visiems darbams samdytis įmonę, tačiau nebūtina – Arūnė pasirinko tarpinį variantą.
Po konsultacijos sklype, priėmus korekcinius sprendimus, buvo atlikti šie darbai:
- · Specialistė sklype sudėliojo pagaliukus, kur turėjo eiti pakoreguotas vejos kontūras
· Išimta nereikalinga veja. Čia jau šeimininkai darbavosi. Kad nereikėtų daug kasti patiems, Arūnės vyras išsinuomojo aparatą, kuris pjauna žolę juostomis. Taip per porą vakarų nereikalinga veja buvo pašalinta;
· Jau augančius augalus jie patys iškasė ir „susodino“ į maišus;
· Nupirko naujų augalų;
· Specialistė kieme išdėliojo visus augalus kartu su vazonėliais į jų būsimas augimo vietas. Arūnė nusifotografavo tą išstatymą, kad vėliau galėtų pasitikrinti sodindama;
· Šeimininkė pati ėmėsi sodinimo darbų. Nesamdė jokios įmonės todėl, kad šis procesas jai labai malonus, ir, žinoma, nekainuoja.
DARŽAS SU ŠILTNAMIU: KIEK GI TO DERLIAUS?
Vietą daržui Arūnė parinko pati, kursuose ji pasitikrino savo sprendimą ir vietos jau nebekeitė. Tad ši sklypo planavimo dalis jai buvo lengviausia.
Kursuose mokome, kad patogiausia, jei daržas yra ūkinės zonos dalis: tada ir šiltnamis, ir lysvės, ir komposto dėžė, ir pašiūrė įrankiams, ir vandens priėjimas – viskas po ranka. Kitaip reiktų piktžolių kibirą per visą kiemą nešti, jei tik komposto dėžė toli. O juk kuo lengviau ir patogiau sodininkauti, tuo daugiau malonumo!
Įdomu ir tai, kad daržiukas čia visai mažas, bet jame tiek daug visko auginama: pomidorai, ridikėliai, šparaginės pupelės, įvairūs kopūstai, burokai, žirniai, svogūnai, braškės, špinatai.
Daržas visiškai ekologiškas, nenaudojama jokių trąšų, tik mulčiuojama.
KIEMO APŽELDINIMO PAVYZDYS: KĄ BŪTŲ DARĘ KITAIP?
Kai Arūnės paklausiau, ar atsukus laiką ji kurtų savo kiemą kitaip, ji atsakė, kad apgailestauja, jog „Geltono karučio“ kursų nepamatė anksčiau. Aišku, man labai malonu tai girdėti, bet norėjau sužinoti, ką konkrečiai būtų dariusi kitaip – gal ir jums bus svarbu.
Ji sako, kad jei būtų į kursus nuėjusi anksčiau, nebūtų turėjusi tiek daug išlaidų. Jei konkrečiau:
- nebūtų visur užsėta žolė (dalį vėliau teko šalinti, tad tose vietose galima buvo nesėti),
- laistymo sistema būtų iš karto išvedžiota būtent ten, kur jos reikia,
- takai būtų išdėstyti šiek tiek kitaip,
- greičiausiai terasa taip pat būtų kitoje vietoje.
Tačiau Arūnė atgal nebesižvalgo ir džiaugiasi tuo, ką sukūrė savo kieme dabar. Ačiū už pokalbį ir pasidalinimą savo patirtimi!
